VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. MIA "Rossija segodnia" ir RT televizijos vyriausioji redaktorė Magarita Simonian pasiūlė internete pradėti akciją #ArJumsNeGėda (rusų kalba #ВамНеСтыдно — Sputnik), kad primintų Lenkijos politikams apie Raudonosios armijos vaidmenį išlaisvinant šalį nuo fašistų. Tai ji pareiškė NTV laidos "Svoja pravda" ("Savo tiesa" — Sputnik) tiesioginiame eteryje.
Žiniasklaidos vadovė pastebėjo, kad nepakanka tiesiog išslaptinti dokumentus apie Antrojo pasaulinio karo įvykius — šiai informacijai turėtų būti "pristatymo kanalai". Ji priminė, kad vien per Lenkijos išlaisvinimą žuvo daugiau sovietų žmonių nei amerikiečių per visą karą.
Jos manymu, šiam tikslui puikiai tinka internetas.
"Vien tik per Lenkijos išvadavimą žuvo daugiau mūsų žmonių nei amerikiečių per visą Antrąjį pasaulinį karą. Tai yra medicininis faktas. Todėl siūlau šiems šunsnukiams, šiems blogiems žmonėms, kurie leidžia sau žeminti mūsų tėvų ir senelių atminimą, sutrypti jų didingas mirtis, sutrypti jų didingas aukas, pribaigti juos jų kapuose — tiesiog prašau žmonių atsiųsti jiems žinutes jų socialiniuose tinkluose: Sveiki, pone toks ir toks, mano senelis mirė netoli Varšuvos, išlaisvindamas jus, jūsų protėvius. Su žyme #ArJumsNeGėda", — pareiškė Simonian.
Tokias žinutes ji siūlo siųsti Lenkijos prezidentui Andžejui Dudai, ministrui pirmininkui Mateušui Moravieckiui ir užsienio reikalų ministrui Pavelui Jablonskiui "Twitter", "Facebook" ir "Instagram" paskyrose.
"Nusiųskite savo istorijas šiems žmonėms. Tegul jiems būna šiek tiek nemalonu. Kuo daugiau žmonių prisijungs, tuo didesnį poveikį tai turės", — apibendrino MIA "Rossija segodnia" vyriausioji redaktorė.
Šių metų pradžioje Lenkijos valdžia oficialiai atsisakė minėti 75-ąsias Varšuvos išvadavimo nuo nacių metines. O Lenkijos prezidentas Andžejus Duda atsisakė vykti į Pasaulinį Holokausto forumą, kuris šią savaitę vyko Jeruzalėje.
Rusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad kai kurios Europos valstybės bando perrašyti istoriją. Prezidentas Vladimiras Putinas gruodžio viduryje pareiškė, kad Lenkija yra viena iš šalių, kurios surengė sąmokslą su nacistine Vokietija, o Rusija turi dokumentus apie tai, kaip jos derėjosi.
Visų pirma, Rusijos vadovas papasakojo, kaip Lenkijos ambasadorius Trečiajame Reiche Juzefas Lipskis pažadėjo pastatyti paminklą Adolfui Hitleriui už planus išsiųsti žydus į Afriką. Putinas jį išvadino "antisemitine kiaule". Varšuva nepripažino šio fakto, o Rusijos ambasadorius buvo iškviestas į šalies užsienio reikalų ministeriją. Putino žodžiai sukėlė Lenkijos valdžios institucijų, kurios Molotovo-Ribentropo pakto pagrindu bando primesti TSRS kaltę už karo pradžią, pasipiktinimą.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, komentuodama Varšuvos kaltinimus, pažymėjo, kad Lenkija daugelį metų menkino "ekspertų darbą ir dvišalius santykius".
Ministerijos vadovas Sergejus Lavrovas teigė, kad "bandymai šmeižti mūsų šalį atsižvelgiant į Antrojo pasaulinio karo baigtį, Antrojo pasaulinio karo priežastis ir bandymai panaudoti šį melą siekiant šiandien susilpninti Rusijos pozicijas tarptautinėje arenoje, bus ir toliau tęsiami".
Anksčiau lenkų politikas Jaroslavas Kačinskis pareiškė, kad jo šalies reikalavimai Rusijai ir Vokietijai atlyginti žalą už karą neturi senaties termino.
Pagal Potsdamo konferencijos sprendimus Lenkija gaudavo reparacijas iš tos dalies, kurią TSRS kaip nugalėtoja gaudavo iš Vokietijos. Reparacijų mokėjimas nutrauktas 1954 metais bendru Maskvos ir Varšuvos susitarimu.
Lenkijos parlamentinė reparacijų grupė įvertino, kad Antrojo pasaulinio karo metu Lenkijai padaryta žala sudarė daugiau nei trilijoną dolerių. Berlynas atsakė, kad jau sumokėjo gana dideles kompensacijas ir nieko daugiau neketina mokėti.