Artimiausiu metu Lietuvoje gali atsirasti nauja politinė partija. Taip pokalbio su Sputnik Lietuva korespondentu metu sakė buvęs Klaipėdos miesto tarybos deputatas Viačeslavas Titovas.
"Mes surinksime du tūkstančius steigėjų, su kuriais galėsime aktyviai dalyvauti Seimo rinkimuose, kad pradėtume tobulinti mūsų politinę ir teisminę sistemą, nes nebeturime kitų mechanizmų", — pasakė politikas.
Jau ir pavadinimas sukurtas — Socialinio teisingumo darbo partija. Ideologinė orientacija — socialinis konservatizmas, tradicinės vertybės.
"Mes atspindėsime kiekvieno dirbančio žmogaus interesus. Šiandien nė viena partija nėra socialiai orientuota. Pas mus absoliučiai visos partijos yra liberalios krypties, nors pavadinimai skiriasi. Esu įsitikinęs, kad socialinis teisingumas turėtų išeiti į pirmą planą, nes valstybė pirmiausia turėtų pasirūpinti savo piliečiais ir tik tada kapitalais ir kitu", — sako Viačeslavas Titovas.
Priverstinė rokiruotė: Andrejeva vietoje Titovo
Iš Viačeslavo Titovo praėjusių metų lapkritį buvo atimtas deputato mandatas. Tai, jo teigimu, jam visiška staigmena: "Pritempė" straipsnį, kad jei kaltinamasis nuosprendis įsigalioja, tai yra proga atimti mandatą". Ir Titovo kėdę užėmė jo kolegė Ela Andrejeva.
"Net ir pašalinę mane, atėmę mandatą, jie pralaimėjo — vietoj manęs atėjo mūsų komandos narė. Manau, kad rusofobai nelabai džiaugėsi pamatę Elą. Jie mano, kad jai taip pat nelabai patinka Ramanauskas-Vanagas", — šypsosi Viačeslavas Titovas.
Su Ela Sputnik pabendravo po pokalbio su Titovu.
"Žinoma, šis pokytis man buvo smūgis. Manau, kad iš Titovo nepelnytai atimtas mandatas. Tokius dalykus turėtų spręsti ne Vyriausioji rinkimų komisija, o rinkėjai, kurie už jį balsavo, bet aš tęsiu jo darbą", — iškart pasakė Andrejeva.
Ji prisiekė lapkričio 28 dieną ir dar nespėjo įsigilinti į darbą, tačiau sako, kad kolegos Klaipėdos taryboje ją sutiko stebėtinai draugiškai: "Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas mane asmeniškai priėmė, kalbėjome apie būsimą darbą. Jokio spaudimo iš jo pusės nebuvo. Kol kas esu pozityviai nusiteikusi. Tačiau kaip viskas klostysis toliau, sunku pasakyti. Viskas priklausys nuo to, kokie projektai bus pateikiami, kokie sprendimai priimami. Žinoma, kad nesutiksiu su absoliučiai viskuo, ir konfliktų bus. Tai neišvengiama".
Šalyje pribrendo permainos, įsitikinusi politikė: "Padėtis nesikeis, kol prie vairo bus senoji gvardija — buvę komunistai, komjaunuoliai, dar pirmojo šaukimo deputatai-veteranai. Visiškas atsinaujinimas įvyks tik tada, kai ateis jauni kadrai, kurie realistiškai žiūri į gyvenimą, jie galvos apie Lietuvos klestėjimą, o ne apie tarptautinės situacijos eskalavimą. O dabar net išreikšti savo nuomonę būna sunku, jei ji neatitinka valdžios nuomonės".
Kaip nušalintas Titovas
Iš viso Viačeslavas Titovas Klaipėdos miesto tarybos deputato kėdėje praleido daugiau nei 12 metų. Jis liktų žmonių išrinktuoju ir toliau, tačiau neatsargiai pasielgė. 2018 metų vasarą, būdamas finansų komiteto nariu, jis susidomėjo Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko siūlymu įamžinti "miško brolių" vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimą įrengiant atminimo lentą. Posėdyje Titovas pasisakė prieš, tai argumentavo Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos sprendimu, kuriame teigiama, kad Ramanauskas-Vanagas gali būti prisidėjęs prie 8000 civilių, įskaitant moteris ir vaikus, nužudymo. Būtent tiek piliečių buvo nužudyta rajone, kur partizanavo "miško brolio" žmonės.
"Projektą pristatęs pareigūnas atkirto, kad tai niekam nerūpi. O vienas komiteto narys iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pridūrė, kad jei jis nužudė, vadinasi, buvo už ką", — iki šiol dėl situacijos absurdo nustebęs Viačeslavas Titovas.
Ir kaip situacijoje su istorijos mokytoja Ela Kanaite, kuri buvo tiesiogine prasme persekiojama dėl įrašo "Facebook'e", priversta po 33 metų darbo mokykloje išeiti niekur, parašiusi "prašymą išeiti savo noru", Viačeslavą Titovą taip pat pradėjo persekioti. Tik kitokiu lygmeniu — šį kartą mero Grubliausko siūlymu buvo pradėta apkaltos procedūra, jis buvo apkaltintas šmeižto skleidimu, o po to prokuratūra pradėjo tyrimą dėl mirusiojo atminimo įžeidimo.
"Maždaug po savaitės mano namuose, biure, automobilyje buvo atliktos kratos — konfiskuoti kompiuteriai, telefonai, seni diskai, dokumentai, net ženkleliai ir pionierių kaklaraiščiai. Ir visa tai mano žmonos ir trijų mažų vaikų akivaizdoje. Tokio elgesio niekada dar nebuvau patyręs, tai buvo tikras pažeminimas", — prisimena buvęs deputatas.
Titovas yra įsitikinęs, kad administracinės teisenos tikslas buvo padaryti viską tam, kad jis bent aštuonerius metus negalėtų tapti deputatu, nes neva pažeidė priesaiką. Tačiau Titovas pergudravo savo oponentus. Kad nepakartotų buvusio prezidento Rolando Pakso likimo, jis, nelaukdamas kolegų sprendimo, išėjo savo noru. O po to pateikė savo kandidatūrą naujuose savivaldos rinkimuose ir 2019 metų kovą vėl tapo deputatu.
Žodžio laisvės mokestis
Tačiau kartu su politiniu persekiojimu vyko ir baudžiamosios bylos tyrimas.
"2019 metų sausį man pateikti kaltinimai pagal tris straipsnius: mirusiojo atminimo įžeidimas, neapykantos kurstymas internete, sovietinės agresijos pateisinimas, nes teismas Ramanauską-Vanagą ir kitus "miško brolius" pripažino sovietinio genocido aukomis. Prokuratūra reikalavo realaus įkalinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas apsiribojo bauda. Tiesa, labai įspūdinga — įpareigojo mane sumokėti dvylikos tūkstančių eurų baudą, o po apeliacijos — dešimt tūkstančių eurų. Surinkti tokius pinigus per du mėnesius, aišku, aš nesugebėjau, ir per spaudą ir "Facebook" kreipiausi į savo rinkėjus su prašymu padėti", — pasakoja Titovas.
Taigi, per trumpą laiką buvo surinkta apie 11 800 eurų. Titovas sumokėjo baudą ir dovanų mokestį, kuris siekė 15 procentų nuo gautos sumos. Anot politiko, jis "sumokėjo žodžio laisvės mokestį".
Po to pateikė kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui, kuriame atkreipė dėmesį tik į vieną punktą — kad "teismo sprendimas neatitinka JT Chartijos 107 straipsnio, nes Ramanauskas-Vanagas kovojo su antihitlerine koalicija, o tai reiškia, kad jis buvo "už įstatymo ribų". Jei sprendimas dėl kasacinio skundo nebus Titovo naudai, jis žada kovoti toliau — kreiptis į JT Tarptautinį Teismą.
"Išvažiuoti iš Lietuvos? Ne! Aš gyvenu savo žemėje — mano šeima yra kilusi iš sentikių, mano protėviai į šią žemę atvyko imperijos laikais, mano prosenelis prieš karą tarnavo Smetonos armijoje [Antanas Smetona — Lietuvos prezidentas 1926–1940 metais — Sputnik] — manau, kad aš labiau nei kas nors kitas turiu teisę diskutuoti istorijos temomis. Taigi neketinu sėdėti ir tylėti. Noriu, kad mano vaikai augtų stiprioje ir sąžiningoje Lietuvoje", — apibendrina Viačeslavas Titovas.