Gitano Nausėdos politinis demaršas jau nieko nebestebina. Jis tvirtai stovi ant antirusiškos platformos, o tai reiškia, kad per ateinančius ketverius su puse metų, iki jo kadencijos pabaigos, Vilniaus ir Maskvos suartėjimas mažai tikėtinas. O štai su Lenkija santykiai stiprėja kiekvieną dieną. Galbūt ne už kalnų ta valanda, kai šviesioje politinio elito sąmonėje gims naujos "Liublino unijos 2.0" planas.
Prisiminkite, kad susitarimas dėl Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės susivienijimo į federalinę valstybę — uniją — buvo pasirašytas 1569 metais. Šiandien Lietuvos istorikai Liublino uniją pompastiškai vadina pirmąja federalinės valstybės konstitucija Europoje.
Kaip rašo Vikipedija, "sąjunga buvo sudaryta dėl poreikio stiprinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės poziciją, kuri atsidūrė ant karinės ir politinės Livonijos karo katastrofos ribos ir suvokė sąjungą kaip būtiną priemonę dėl "Maskvos grėsmės". Liublino sąjungos sąlygomis, buvo perduotos didžiulės šiuolaikinės Palenkės, Volynės, Podolės ir Kijevo srities teritorijos, anksčiau priklaususios Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, atsižvelgiant į žymiai didesnį Lenkijos potencialą, Liublino unija reiškė visišką Lietuvos valstybės pavergimą, taip pat LDK Lietuvos ir Rusijos bajorų sulenkėjimo pradžią.
Kaip ir prieš 450 metų, "Rusijos grėsmė" taip pat bus pagrindinis naujojo aljanso katalizatorius. Ir susiburti kartu prieš Rusiją, kaip XVI amžiuje, kvies tautas "nuo Juodosios iki Baltijos jūros". O Lietuvos Seimo deputatas Arvydas Anušauskas netgi pasiūlė kartu su lenkais atšvęsti 410-ąsias pergalės prieš Maskvą metines.
"Aš manau, kad gal šie metai gera proga Lietuvai ir Lenkijai kartu paminėti Respublikos karių įgulos įžengimą į Maskvą prieš 410 metų. <...> Kartu išreikštumėm nusivylimą, kad Rusija nenori kartu paminėti šios svarbios datos, kuomet pagaliau buvo išvaduota nuo neraštingų bajorų jungo", — rašė Anušauskas.
Varšuva ir Vilnius, norėdami suburti ideologinį naujo susivienijimo pagrindą, ėmė skubiai perrašinėti istoriją ir slėpti faktus, kurie nuginčija lietuvių dalyvavimą kitų tautų, ypač Europos žydų, genocide.
Varšuva priėmė įstatymą, draudžiantį minėti lenkus Antrojo pasaulinio karo metu naikinus žydų gyventojus. Panašus įstatymas svarstomas ir Vilniuje. Jo projektą kuria vietos istorikai. Tačiau lietuviai turi ką slėpti. Fašistinės okupacijos metu Lietuvoje buvo sunaikinta daugiau kaip 95 procentai šalies žydų (daugiau nei 200 tūkst. žmonių). Ir tai buvo lietuviai kolaborantai, kurie pridėjo savo kruviną ranką. Net SS stebėjosi žiaurumu, su kuriuo lietuviai žudė žydus. Ne mažiau žiaurus buvo ir lenkų elgesys su žydais.
"Holokaustas yra vienas tragiškiausių, niūriausių pasaulio istorijos puslapių. Nacių ir jų pakalikų nusikaltimai neturi senaties. Jie neturi nei atleidimo, nei užmaršties. Bet kokie bandymai nutildyti šiuos įvykius, perrašyti istoriją yra nepriimtini ir amoralūs", — priminė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas forumo, skirto Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai paminėti, dalyviams.
75-ųjų Aušvico išvadavimo metinių išvakarėse Vladimiras Putinas sakė, kad "mūsų bendra pareiga yra išsaugoti ir perduoti ateities kartoms tiesą apie kruviniausią XX amžiaus karą, apie milijonus žmonių, kurie buvo nužudyti dujų kamerose, kankinti mirties bausme koncentracijos stovyklose ir getuose, mirę nuo ligų ir bado. Ir kad Raudonoji armija tam padarė galą, nugalėdama nacizmą ir išgelbėdama ne tik žydus, bet ir kitas planetos tautas nuo sunaikinimo ir pavergimo".
Būtent aplink Aušvico mirties stovyklos išvaduotojus — Raudonosios armijos kareivius — šiandien Lenkijoje audžiamos nebūtos istorijos, kurių klausantis iki šių dienų išgyvenusiems buvusiems kaliniams plaukai piestu stoja.
Šias mintis pakartoja ir oficialus Vilnius. Be to, ko gero, Lietuvos politikai kalbina savo draugus iš Lenkijos reikalauti iš Rusijos ir Vokietijos "kompensacijos už okupaciją". Pasak oficialios Lenkijos ir Lietuvos versijos, šios šalys yra kaltos dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios.
Valdančiosios partijos "Teisė ir teisingumas" lyderis Jaroslavas Kačinskis ir Lenkijos prezidentas Andžejus Duda ne kartą yra pareiškę, kad Rusijos Federacija ir Vokietija turėtų mokėti Lenkijai kompensaciją už Antrojo pasaulinio karo žalą. O Lietuva 1995 metais priėmė įstatymą, reikalaujantį, kad Rusija "kompensuotų už TSRS įvykdytą okupaciją" 23 milijardais eurų.
Dabar laukiame, kokio dydžio materialinius reikalavimus pateiks Varšuva. Matyt, siekiant daryti spaudimą Rusijai, kad ji pasitrauktų, bus sukurta Liublino 2.0 sąjunga. Į naująjį aljansą bus pašauktos pačios ištikimiausios draugės — Ukraina, Latvija, Estija ir Gruzija. O dar labai norėtųsi įtraukti į šią avantiūrą ir Baltarusiją.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.