Žydų bendruomenės ragina visų šalių politikus atsisakyti nesutarimų ir priešintis antisemitizmo stiprinimui, tačiau tai lieka be atsakymo. Apie neišmoktas istorijos pamokas — RIA Novosti medžiagoje.
Viena tragedija — dvi ceremonijos
Tai atsitinka pirmą kartą: Holokausto atminimo diena švenčiama aukščiausiu tarptautiniu lygiu iškart dviejuose planetos taškuose. Pirmiausia Jeruzalės memorialiniame komplekse "Jad Vašem", viename iš didžiausių šios tragedijos tyrimo centrų. O po kelių dienų, sausio 27 dieną, Aušvico koncentracijos stovykloje, kurios kalinius nuo nacių prieš 75 metus išlaisvino sovietų kariuomenė.
Ir atrodė, kad toks reikšmingas įvykis netaps priežastimi kažkokiems nesutarimams — juk Holokaustas paveikė daugumą Europos šalių. Tačiau visa tai lydi skandalai.
Lenkijos valdžia kaltina Rusiją bandymu suklastoti istoriją. Neva Aušvico išvadavimas visiškai nėra sovietų kareivių, kurie tuo "nesidomėjo", žygdarbis. Ir apskritai, pasak Lenkijos ministro pirmininko Mateušo Moravieckio, mirties stovykla galėjo būti išlaisvinta anksčiau, tačiau "sovietų armija apsistojo už 200 kilometrų nuo Aušvico, o puolimas buvo atidėtas". Rusijos istorikai tai paneigė.
Tuo tarpu Lenkijoje jau antrus metus galioja įstatymas, draudžiantis minėti lenkų dalyvavimą Holokauste. Naujovė ypač papiktino žydų bendruomenę, nes beveik trys milijonai nužudytų žydų gyveno Lenkijos teritorijoje. Dar labiau sustiprino skandalą Moravieckio pareiškimas, kad žydai dalyvavo Holokauste su kitais kolaborantais.
"Buvo ir žydų nusikaltėlių, policijos pareigūnų gete, kaip ir pavienių išdavikų. Kitaip nei Vokietijos kariai, Ukrainos ir Lenkijos nusikaltėliai, jie veikė esant spaudimui ir tiesioginiam terorui situacijoje, panašioje į tą, kurioje buvo koncentracijos stovyklų kaliniai", — atsakė ministrui pirmininkui Lenkijos žydų bendruomenė.
Galų gale skandalą pavyko užglaistyti — Lenkijos valdžia po derybų su Izraeliu nusprendė panaikinti baudžiamąją atsakomybę už lenkų dalyvavimo Holokauste paminėjimą.
"Šimtų tūkstančių žydų įžeidimas"
Tačiau šiomis dienomis situacija vėl paaštrėjo. Lenkijos prezidentas Andžejus Duda atsisakė dalyvauti sausio 23 dieną "Jad Vašem" vykusiame Pasauliniame Holokausto forume dėl to, kad jam neleidžiama ten kalbėti. Tai nustebino renginio organizatorius.
"Prieš keletą mėnesių visi partneriai priėmė sprendimą, kad iš daugiau nei keturiasdešimties forume dalyvausiančių valstybių lyderių "Jad Vašeme" kalbės tik penki vadovai — keturių šalių-sąjungininkių ir Vokietijos atstovai", — RIA Novosti paaiškino organizacinis komitetas.
Sprendimas yra gana logiškas. Be to, Dudai buvo suteikta galimybė sakyti kalbą per iškilmingą priėmimą Izraelio prezidento rezidencijoje. Bet tai nepatiko Lenkijos valstybės vadovui — ir jis neatsakė organizatoriams. Vietoj to jis apkaltino juos istorijos klastojimu: neva renginyje rodomi filmai "neatspindi Lenkijos karinių pastangų prieš Vokietiją".
Lenkijos prezidento pavyzdžiu sekė jo kolega iš kaimyninės Lietuvos. "Turbūt reikėtų pažymėti, kad žuvo žmonės tai čia, Lenkijos teritorijoje, nacių stovykloje, o Izraelyje yra minėjimas", — paaiškino Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Lietuvos Seimo deputatai rengia panašų į Lenkijos įstatymą, draudžiantį minėti Lietuvos piliečių dalyvavimą Holokauste. Ir jei jų kaimynai dar kažkokiu būdu sušvelnino įstatymo nuostatas, tai Vilnius savo siekime nutildyti nepatogią tiesą nutarė eiti iki galo.
Yra precedentų: 2017 metais valdžia pradėjo persekioti rašytoją Rūtą Vanagaitę. Jos knygoje "Mūsiškiai" pateikiami Lietuvos dalyvavimo žydų žudyme įrodymai. Leidinys buvo greitai pašalintas iš knygynų, autorė buvo apkaltinta darbu Kremliui.
Ši istorija ir tapo skandalingo įstatymo, kuris taip papiktino žydų bendruomenę, priežastimi. Tai nenuostabu, nes prieš karą Lietuva buvo vienas iš pasaulio judaizmo centrų.
"Tai yra tiesioginis šimtų tūkstančių Lietuvos žydų, prie kurių nužudymų prisidėjo ar kurstė Lietuvos politiniai ir kariniai lyderiai, taip pat ir vietiniai Lietuvos gyventojai, įžeidimas. Lietuvos vyriausybė turėtų pripažinti savo istoriją, o ne bandyti ignoruoti ar paneigti ją", — įstatymo projektą pakomentavo Europos rabinų tarybos vadovas Pinchas Goldšmitas.
"Bijo vaikščioti Europos gatvėmis"
Žydų bendruomenės lyderiai ne kartą perspėjo, kad Holokausto neigimas sukels antisemitizmo bangą. Ir taip nutiko: neapykantos žydams lygis, palyginti su 2017 metais, labai padidėjo.
"Mes niekada taip nesijaudinome dėl antisemitizmo augimo kaip dabar. Žydai bijo vaikščioti Europos gatvėmis ir dėvėti savo religijos atributus. Aštuoniasdešimčiai procentų Europos žydų kelia nerimą padėtis Europoje, keturiasdešimt procentų galvoja apie išvykimą iš Europos. Po 30 metų Europoje žydų gali nebelikti", — pažymėjo Europos žydų kongreso prezidentas Viačeslavas Mošė Kantoras.
Be to, jei prieš porą metų neapykantos žydams banga buvo paaiškinama dideliu migrantų iš arabų šalių antplūdžiu, dabar jie mato priežastį politiniame plane. Ryškiai iliustruoja problemą Vokietija: per 2018 metus (naujausiais duomenimis) dešiniųjų radikalų partija "Alternatyva Vokietijai" pakilo laiptu aukščiau ir tapo antra pagal populiarumą politine jėga šalyje. Per tą patį laikotarpį nusikaltimų, motyvuotų antisemitizmu, skaičius išaugo dvidešimčia procentų.
Tai kelia nerimą žydų bendruomenėms visose Europos šalyse, išskyrus, galbūt, vieną. "Vokietijoje, kuri, atrodo, jau padarė visą darbą dėl klaidų po Antrojo pasaulinio karo, jaučiama antisemitizmo banga... Žodžiu, kas dvi ar tris savaites mes ką nors girdime iš Amerikos, Europos, Australijos, kur vyksta tam tikri įvykiai. Žinoma, mes turime ką pasakyti pozityvaus ir šia prasme sakome atvirai: imkite pavyzdį iš Rusijos, žiūrėkite į mus", — pažymėjo Rusijos žydų bendruomenių federacijos prezidentas rabinas Aleksandras Boroda.
Dešinieji politikai — ne tik Vokietijoje, bet ir kaimyninėse šalyse — vis dažniau iškraipo Holokausto temą. Be to, lyg ir nebūtų tragedijos. Nuosaikingesni politiniai veikėjai taip pat padidina savo populiarumą tarp liaudies masių, samprotaudami apie baisiausius Antrojo pasaulinio karo įvykius jiems reikalinga linkme.
"Deja, šiandien karo atmintis, jo pamokos ir palikimas vis dažniau tampa šio momento, dabartinės politinės konjunktūros objektu. Tai visiškai nepriimtina", — atkreipė pasaulio politikų dėmesį Jeruzalės forume Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Jis paragino būti budriems ir "nepražiūrėti, kai pasirodo pirmieji neapykantos, šovinizmo, antisemitizmo daigai, kai po truputį pradedama nuolaidžiauti ksenofobijai ir kitoms tokio pobūdžio apraiškoms". Kitu atveju Holokausto tragedija, nusinešusi daugiau nei šešių milijonų žmonių gyvybes, bus ištrinta iš atminties. Kaip ir sovietų kareivių, kurie prieš 75 metus išlaisvino "tamsiausią vietą Žemėje" — Aušvico koncentracijos stovyklą, žygdarbis.