VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Latvija neskuba smarkiai priešintis Baltarusijos atominei elektrinei (AE), kaip tai daro Lietuva, nes bijo prarasti tranzitą iš Baltarusijos. Apie tai praneša portalas RuBaltic.ru su nuoroda į Latvijos tarptautinių santykių instituto darbuotoją Reinį Aboltinšą, kuris išsakė savo nuomonę pranešime "Vietiniai iššūkiai regioniniame kontekste".
Pasak eksperto, yra akivaizdžių skirtumų tarp Latvijos ir Lietuvos požiūrio į atominės elektrinės statybą netoli Astravo. Vilnius kategoriškai priešinasi Baltarusijos AE, vadina ją nesaugia ir ragina visas ES šalis atsisakyti pirkti iš jos energiją, o Ryga užėmė "laukimo poziciją".
"Latvijos vyriausybė laikosi neutralios pozicijos šiuo klausimu, turbūt atsižvelgdama į strateginę geležinkelių krovinių iš Baltarusijos svarbą Latvijos uostų apkrovai tranzitiniais kroviniais ir jos dalį bendrame Latvijos vidaus produkte", — portalas cituoja Aboltinšo žodžius.
Anot jo, taip pat Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžios diskusijose nustojo kilti diskusijos apie atsinaujinančių energijos šaltinių rinkos plėtrą. Be to, sprendžiant iš visko, šalys negali susitarti dėl bendros dujų rinkos. Kol kas santykinę vienybę pasiekė tik Latvija, Estija ir Suomija, turinčios bendrą įdirbį šioje srityje. Lietuva nedalyvauja šiame bendradarbiavime.
Lietuvos ir Baltarusijos konfliktas dėl atominės elektrinės
Vilnius iš pačių pradžių priešinosi atominės elektrinės projektui Baltarusijoje, tačiau kuo arčiau jos paleidimo data, tuo griežtesnė tampa Lietuvos valdžios retorika. Valdininkai ir politikai kaltina Minską "nesaugios atominės elektrinės" statyba, nepaisant to, kad į objektą reguliariai atvyksta ekspertai, įskaitant TATENA, ir stebi darbų eigą. Ne taip seniai Lietuvoje buvo priimtas įstatymas, draudžiantis Baltarusijos AE energiją Lietuvos rinkoje.
Minskas griežtus Vilniaus pareiškimus ir išpuolius laiko nepagrįstais ir politiškai motyvuotais.
Tuo tarpu daugelis ekspertų mano, kad agresyvus Lietuvos elgesys branduolinės energetikos objekto atžvilgiu pirmiausia pakenks pačiai Lietuvai. Kaip komentare Sputnik Lietuva pareiškė Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius, toks Vilniaus elgesys gali palikti Lietuvos uostus be taip trokštamo tranzito, o tai reiškia ir be pinigų įplaukų.