VILNIUS, sausio 29 — Sputnik. Vakarų Vokietijoje užaugęs Putino biografas, politologas ir žurnalistas Aleksandras Raras mano, kad pagrindinė kliūtis Rusijos ir Vokietijos suartėjimo kelyje šiandien yra Šaltojo karo mentalitetas, taip pat vokiečių elito noras ginti Lenkijos ir Baltijos šalių pozicijas, praneša RIA Novosti.
"Šaltojo karo mentalitetas. Man atrodo, kad ši era neištirta Rusijoje. Aš užaugau Vakarų Vokietijoje. Pirmiausia, Sovietų Sąjunga vakariečių požiūriu buvo baisus priešas, tada jie bijojo raketų, Rusijos šnipų, Rusijos politikų. Mokykloje mus mokė, kad Amerika išgelbėjo Europą... reikia padėkoti Jungtinėms Valstijoms, o iš Rytų ateina tik blogis", — pasakė Raras per spaudos konferenciją MIA "Rossija segodnia", atsakydamas į klausimą, kas šiandien trukdo Rusijai ir Vokietijai suartėti.
Anot politologo, toks Rusijos suvokimas išliko visos ne tik Vakarų, bet ir Europos kartos genetinėje atmintyje.
"Bet "perestroikos" metu ir po jos 90-ųjų pradžioje būtent senieji Vakarai ir Rusija žengė žingsnį vienas kito link. Tiesą sakant, visi džiaugėsi, kad sugriuvo Sovietų Sąjunga. (Michailas) Gorbačiovas todėl buvo nešiojamas ant rankų... Kai Rusija, pradedant nuo 1954 metų, pasakė negalinti "nukopijuoti" visko iš Vakarų, kad ji pati Europa, bet kitokia, tada prasidėjo visi šie konfliktai", — paaiškino politologas.
Jis pridūrė, kad vokiečių sąmonėje gyvą Šaltojo karo mentalitetą santykiuose su Rusija bus sunku pakeisti. Tuo metu, pasak jo, Vokietijos visuomenėje yra gana daug žmonių, kurie mąsto kitaip.
"Vokietijos sociologinės kompanijos atliko tyrimus vietiniam elitui ir nustatė "siaubingą tiesą" — kad dauguma vokiečių nori susitaikymo su Rusija, ir kad dauguma Vokietijos žmonių šiandien mato Trampo Ameriką kaip šalį, kuri Vokietijai kelia daug didesnį pavojų nei Rusija", — pažymėjo Raras.
Anot jo, jis reguliariai klausia Vokietijos politikų, kodėl jų šalis negali užmegzti istorinių santykių su Rusija — juk visi ankstesni politikai suprato santykių su ja poreikį net Šaltojo karo metu. Politikai atsako Rarui, kad anksčiau nebuvo Lenkijos, Baltijos šalių suvereniteto ir į jas nekreipė jokio dėmesio, dabar šios šalys yra ne tik jų tiesioginės kaimynės, bet ir sąjungininkės.
"Elitas sako, kad jie turi pripažinti lenkišką požiūrį, lenkišką tiesą, visus šiuos mažų tautų siekius, nuoskaudas ir fobijas. Jie privalo jas apsaugoti. Tai, deja, apsunkina visus konfliktus tarp senųjų Vakarų ir Rusijos. Tačiau vokiečių verslas šiandien — pagrindinis Vakarų interesų, susijusių su Rusija, tarpininkas ir kovoja už tai, kad atnaujintų santykius... Šiandien, deja, jis yra po, be kito ko, ir transatlantinių jėgų gaubtu", — mano Vokietijos politologas.
Jis paaiškina, kad transatlantinės jėgos, pradedant nuo 2014 metų — nuo Ukrainos krizės, daro didelę įtaką daliai Vokietijos verslo, priversdamos įmones rinktis tarp draugystės su Rusija ir Amerikos rinkos.