VILNIUS, sausio 29 — Sputnik. Vokietijos verslo bendruomenė mano, kad būtinas suartėjimas su Rusija, kasmetiniame profilinės sąjungos "Rytų komitetas — Vokietijos ekonomikos Rytų Europos susivienijimas" (OAOEV) priėmime pareiškė jos vadovas Oliveris Hermesas, praneša RIA Novosti.
"Akivaizdu, kad Rusija ilgą laiką išlieka didžiausia mūsų kaimyne rytuose. Bendra ekonominė erdvė nuo Lisabonos iki Vladivostoko ilgalaikėje perspektyvoje būtų geras suverenios Europos pagrindas", — pareiškė Hermesas.
Jis pridūrė, kad "Rusija vėl turėtų tapti sprendimo dalimi", atsižvelgiant į didėjantį JAV ir Kinijos aktyvumą pasaulio rinkų dalijimo klausime.
Pasak Hermeso, praėjusių metų gruodį vykęs Normandijos formato susitikimas dėl Ukrainos sureguliavimo, kuriame dalyvavo Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos ir Ukrainos vadovai, tapo "pirmuoju svarbiu žingsniu", kuris galėtų paskatinti pokyčius ES politikoje Rusijos atžvilgiu Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono prieš susitikimą pateiktų siūlymų ribose.
Praėjusių metų gruodžio 9 dieną Paryžiuje vykusiame pirmajame per trejus metus "Normandijos ketverto" (Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos, Ukrainos) aukščiausiojo lygio susitikime šalys priėmė bendrą komunikatą ir susitarė susitikti Berlyne po keturių mėnesių, kad tęstų darbą dėl situacijos Donbase sureguliavimo. Dokumente pabrėžiama, kad Minsko susitarimai išlieka tolesnio darbo pagrindu, numatoma, kad pajėgos iš konflikto teritorijos bus išvestos iki 2020 metų kovo pabaigos. Be to, vadovai paragino iki metų pabaigos užtikrinti, kad ugnis Donbase būtų nutraukta.
Hermesas pažymėjo, jog Vokietijos verslas bando paremti situacijos Donbase sureguliavimo procesą, ir priminė neseniai pristatytą Rytų komiteto iniciatyvą sukurti Rytų Ukrainos stabilumo ir augimo paktą. Jis pridūrė, kad ekonomikos žaidėjai tikisi "būtinos politinės paramos" iš "Normandijos ketverto" valstybių, pabrėždamas, kad "palaikymas iš Vokietijos vyriausybės jau yra".
Hermesas taip pat pareiškė, kad būtina bendradarbiauti energetikos srityje atsižvelgiant į JAV priimtus sankcijų įstatymus prieš dujotiekį "Nord Stream-2". Pasak Vokietijos verslo sąjungos vadovo, "teisinga ir svarbu, kad Vokietijos verslas ir politikai išliktų atkaklūs" remdami "Nord Stream-2", nes šis projektas yra ne tik Vokietijos, bet ir visos Europos interesas, nes tai "patikima prieiga prie naudingų energijos išteklių".
"Be rusiškų dujų mūsų ambicingi tikslai klimato apsaugos Vokietijoje ir "green deal" Europoje srityje negali būti įgyvendinti trumpalaikėje ir vidutinės trukmės perspektyvoje", — pareiškė Hermesas ir pridūrė, kad Europa turėtų rasti "veiksmingą atsakymą" į JAV ekstrateritorines sankcijas, nukreiptas prieš "Nord Stream-2".
"Nord Stream-2" statyba
"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jį įgyvendina bendrovė "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku "Gazprom".
Europos partneriai — Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų "Royal Dutch Shell, Austrijos "OMV", Prancūzijos "Engie" bei Vokietijos "Uniper" ir "Wintershall" — kartu finansuoja 50 procentų projektą, tai yra sumą iki 950 milijonų eurų kiekvienam. Likusi pusė lėšų — 4,75 milijardo eurų — gaunama iš "Gazprom".
JAV prezidentas Donaldas Trampas gruodžio 20 dieną pasirašė 2020 metų gynybos biudžetą, kuriame numatytos sankcijos dujotiekiams "Nord Stream-2" ir "Turkish Stream". JAV pareikalavo, kad jų tiesimu užsiimančios įmonės nedelsiant nutrauktų statybas. Šveicarijos "Allseas" beveik iš karto paskelbė, kad sustabdo "Nord Stream-2" tiesimo darbus.