Prezidento patarėjas: Lietuva dar gali gauti didesnį ES finansavimą

Pagal dabartinį EK pasiūlymą finansavimo sumažėjimas siektų po kelis šimtus milijonų eurų per metus
Sputnik

VILNIUS, sausio 30 — Sputnik. Lietuva derybose vis dar gali gauti didesnį, nei dabar numatyta, finansavimą naujos Europos Sąjungos finansų perspektyvos rėmuose, sakė Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Simonas Krėpšta, praneša leidinys "Ekspress-nedelia" su nuoroda į vietos žiniasklaidą.

"Viskas yra realu, visos šalys aktyviai derasi. Pats derybų įkarštis ir sprendimai bus priimami per keletą artimiausių mėnesių. Tikrai tikimės postūmio", — kalbėjo patarėjas.  

Krėpšta pažymėjo, kad dabartinis ES komisijos siūlymas netenkina Lietuvos — sumažėjimas pagal dabartinį siūlymą siektų po kelis šimtus milijonų eurų per metus.

"Bendra suma, pagal dabartinį pasiūlymą, lėšų mažėjimas yra apie 15 proc. Be abejo, mes nesutinkame su tokiu pasiūlymu ir tikrai aktyviai derėsimės, kad ta situacija būtų geresnė", — teigė prezidento patarėjas.

"Paliko badauti": Nausėda pripažino posovietinės Lietuvos klaidas

Krėpštos teigimu, dabartinė situacija susiklostė ir dėl Lietuvos netolygaus ūkio augimo. Pasak patarėjo, ekonomika augo, bet tik žvelgiant visos šalies, o ne visų regionų požiūriu. 

"Vilniaus regionas gyvena panašiai kaip Suomija. Deja, likusi Lietuva atsilieka ir būtent tie regioniniai skirtumai, socialiniai netolygumai, depopuliacija, mes tikrai praradome daug žmonių per pastarąjį dešimtmetį. Visus tuos argumentus mes tikrai aktyviai teiksime", — sakė jis. 

Nuo 2021 metų Briuselis ketina sumažinti subsidijas Baltijos šalims. Tai palies ūkininkus ir svarbius infrastruktūros projektus, įskaitant "Rail Baltica" ir respublikos energetikos sistemų sinchronizavimą su žemynine Europa. Lietuva mano, kad siūlymai dėl naujo biudžeto yra nepriimtini. Kalbama apie sanglaudos politikos ir žemės ūkio subsidijų mažinimą.

ES daugiamečio biudžeto 2021–2027 metams projekte numatyta sumažinti sanglaudos fondą. Taigi subsidijos Lietuvai gali sumažėti 27 procentais, o tiesioginės žemės ūkio išmokos išlieka tris kartus mažesnės nei kai kuriose kitose ES valstybėse. Finansų ministerija teigia, kad tokie pasiūlymai Lietuvos požiūriu yra "nesąžiningi ir nepriimtini", pirmiausia atsižvelgiant į šalies regionų išsivystymo skirtumus.