VILNIUS, vasario 2 — Sputnik. Numatoma, kad 2020 metais Lietuvos ekonomikos augimas neturėtų viršyti 3,0 proc., praneša Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas.
Imbrasas pažymėjo, kad tiek euro zonos, tiek ES ekonomikos raidai daugiausia įtakos turi daugiau klausimų nei atsakymų pateikianti tarptautinės prekybos politika bei dėl struktūrinių pokyčių nesugebanti atsigauti pramonė.
"Šie veiksniai turi įtakos ne tik didžiosioms ES ekonomikoms, bet ir artimiausioms Lietuvos kaimynėms bei vienoms svarbiausių prekybos partnerių – Estijai, Latvijai ir Lenkijai. Būtent vangi užsienio paklausa daugiausia prisidės prie šių valstybių nuosaikaus ekonomikos augimo šiais metais. Šios tendencijos bus matomos ir Lietuvoje", - teigia Imbrasas.
LB ekonomistas pažymi, kad pirmieji lėtėjimo ženklai matomi jau dabar – apdirbamosios gamybos augimas, per pirmuosius tris praėjusių metų ketvirčius sudaręs beveik 5 proc., paskutinį ketvirtį nesiekė nė 1 proc. Daugumos veiklų gamybos apimties augimo tempas lėtėjo, tačiau didžiąją dalį šio sulėtėjimo lėmė trys sektoriai – naftos perdirbimo veikla, chemijos pramonė ir baldų pramonė.
Su iššūkiais turėtų susidurti ir pastaruosius keletą metų itin daug prie šalies augimo prisidedantis transporto sektorius.
"Europos Komisijos įvedamas mobilumo paketas ir Vyriausybės priimti sprendimai privertė Lietuvos krovininio kelių transporto sektorių persvarstyti tolesnės veiklos strategijas. Tą parodė ir pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų vilkikų skaičius – jis, atmetus sezoninį veiksnių poveikį, 2019 m. antrąjį pusmetį buvo trečdaliu mažesnis nei pirmąjį. Trumpuoju laikotarpiu tai gali sulėtinti ekonomikos augimą", - teigiama LB pranešime.
Imbrasas taip pat pridūrė, kad žvelgiant į ilgesnę perspektyvą priimti valdžios sprendimai turėtų prisidėti prie Lietuvoje likusių vairuotojų socialinių garantijų didėjimo. Kartu tai leistų šiek tiek sumažinti šalyje esančią "gyvulių ūkio" problematiką ir atitiktų deklaruojamus gerovės valstybės principus.
Spartesnio augimo ženklų nematyti ir kalbant apie veiklas, orientuotas į vidaus paklausą. Pavyzdžiui, ketvirtąjį ketvirtį mažmeninės prekybos apyvartos augimas sulėtėjo iki šiek tiek daugiau nei 3 proc. (palyginti su pirmaisiais trim praėjusių metų ketvirčiais, tai bene perpus lėtesnis augimas). Šį lėtėjimą iš dalies galima aiškinti namų ūkių galimybėmis sutaupyti, teigia Imbrasas.
Dėl šiuo metu stebimų tendencijų ekonomikos augimas šiais metais turėtų būti lėtesnis, nei buvo įprasta matyti keletą pastarųjų metų. Lietuvos banko vertinimu, ūkio augimas 2020 metais neturėtų viršyti 3,0 proc. Be to, šiuo metu stebima nemažai rizikų, kurios gali nulemti ir kitokią, nei prognozuojama, ūkio raidą, pavyzdžiui, JAV ir ES prekybos konfliktų tolesnė raida, kitokia, nei šiuo metu tikimasi, Brexito epopėjos pabaiga ar naftos kainas "pašokdinti"galinti JAV ir Irano konflikto reeskalacija.
Taip pat prognozuojamam šalies ūkio augimui įtakos gali turėti kitokie, nei tikimasi, Lietuvos tarptautinės migracijos balanso pokyčiai ir kitoks investicijoms skirtų ES lėšų panaudojimo intensyvumas.
Anksčiau Lietuvos bankas pristatė tyrimą, kuriame atskleidė, kad jei Lietuvos ir ES ekonomika augs taip pat, kaip praėjusį dešimtmetį, tai Lietuva gali pasiekti ES vidurkį iki 2042 metų.
Lietuvos politikai dažnai skelbia apie šalies "sparčiai augančią ekonomiką", tačiau minimalus atlyginimas Lietuvoje yra vienas žemiausių ES. Taip pat kelis dešimtmečius šalį kamuoja demografinė krizė. Darbingi žmonės palieka Lietuvą geresnio gyvenimo ieškodami kitose ES šalyse, kur geresnis pragyvenimo lygis ir didesni atlyginimai.