Turkijos prezidentas dar kartą parodė visam pasauliui savo nesitvardymą ir ūmų būdą. Prieš pirmadienio vizitą Ukrainoje Radžepas Tajipas Erdoganas teigė, kad jo šalis nepripažins "neteisėtos Krymo aneksijos".
O jau pačiame Kijeve jis pasveikino garbės sargybą žodžiais "Šlovė Ukrainai".
Akivaizdu, kad už šių žingsnių kyla noras paerzinti Maskvą. To priežastis — padėtis Sirijoje.
Pastarosiomis dienomis Erdoganui pavyko apkaltinti Rusiją susitarimų nesilaikymu ir nuolaidžiavimu Damaskui. Iš įpročio Turkijos lyderis nelabai rinkosi išsireiškimus, visų pirma, anot jo, Rusijos pusei buvo perduotas signalas: "nekirskite mums kelio". Kremliaus reakcija į daugybę atšiaurių Ankaros žodžių buvo pabrėžtinai rami, šiuo atžvilgiu Turkijos lyderio emocinis nestabilumas atrodė kaip silpnumas ir nesugebėjimas susitvarkyti tiek su savimi, tiek su situacija, kuri išprovokavo tokį elgesį.
Verta prisiminti, kad Idlibas yra regionas, esantis Sirijos šiaurės vakaruose ir besiribojantis su Turkija. Jį kontroliuoja antivyriausybinės pajėgos, įskaitant atvirai teroristines grupuotes (daugiausia Jebhat al-Nusra *).
Svarbiausia, kad Turkijos interesai ten yra ypač akivaizdūs — tai patvirtina Turkijos ginkluotųjų grupuočių ir net reguliariųjų kaimyninės šalies kariuomenės pajėgų dalyvavimas. Štai kodėl padėtis Idlibe ne kartą tapo specialių tarptautinių susitarimų, skirtų sustabdyti didelio masto karo veiksmus rajone ir virsdavo dezaktyvacijos zona, neperleidžiant jos kontrolės Damaskui. Tačiau Sirijos armija pasiliko teisę kovoti su teroristais šioje teritorijoje. Ką ji ir daro — gruodį prasidėjo antrasis aktyvus vyriausybės kariuomenės operacijos Idlibe etapas. Šiuo metu kovos vyksta už Sarakibo miesto ribų.
Sprendžiant iš skausmingos Ankaros reakcijos, procesas regione vystosi Damasko naudai. Padėtis pablogėjo prieš kelias dienas, kai dėl oro atakos Idlibe žuvo aštuoni Turkijos piliečiai, tame tarpe penki Turkijos kareiviai. Dar devyni kariai buvo sužeisti. Anot Erdogano, atsakomųjų smūgių metu "neutralizuoti" 76 Sirijos kariai.
Beveik nė vienas ekspertas ir apžvalgininkas neabejoja, kad tai, kas vyksta, ir griežti Turkijos vadovo pareiškimai nieko nepakeis jo šalies santykiuose su Rusija — ir jis pats puikiai tai žino. Tai, kad įvykiuose Sirijoje dalyvaujančių valstybių interesai iš esmės yra daugialypiai, nėra nieko naujo. Pavyzdžiui, Turkijos kariuomenės buvimas Idlibe yra dabartinio susitarimo pažeidimas, tai tiesiogiai nurodė Sirijos užsienio reikalų ministerija.
Tuo tarpu Ankaros santykiuose su Maskva yra tiek daug kitų svarbių temų — pradedant "Turkish Stream" ir "S-400" ir baigiant garsiaisiais turkiškais pomidorais — kad komplikacijos Sirijos kryptimi negali mirtinai paveikti abiejų šalių sąveikos. Tiesą sakant, galima pastebėti, kaip Rusijos užsienio politikos strategija išlaikyti stabilumą net sunkiausiose ir konfliktinėse srityse veikia kaip dabartinių įvykių pavyzdys. Svarbiausias šio požiūrio elementas yra įvairių projektų, kurie veikia abipusės naudos ir tarpusavio priklausomybės principus, tinklo formavimas. Tai pastebimai sumažina santykių eskalavimo ir perėjimo į kitas bendradarbiavimo sritis tikimybę, versdamas dalyvius spręsti konfliktus, kylančius atsižvelgiant tik į konkrečią problemą.
Prezidentas Erdoganas pasinaudojo Ukrainos tema tikėdamasis, kad tai Maskvai bus skausminga. Tačiau akivaizdu, kad Rusijoje ši tema yra aktuali tik politinių pokalbių laidose, o vidaus valstybės sistemai ir užsienio politikai nerūpi, kokią užuojautą Turkijos lyderis parodė Kijevui. Poveikis kitu, reikšmingesniu spaudimo svertu gali būti pernelyg skausmingas patiems turkams.
Taigi viskas, ką galėjo padaryti Turkijos vadovas, — dar kartą nustebinti savo emocionalumu, skubėjimu ir polinkiu į neapgalvotus veiksmus, o tai yra rimto silpnumo ženklas tokio lygio valstybininkui.
Tuo pačiu metu, atsižvelgiant į dabartinę Rusijos ir Turkijos santykių būklę ir tarpinius rezultatus, Maskva tikrai neturi skųstis tokiais partnerio iš Ankaros bruožais.
* Rusijoje uždrausta teroristų grupuotė.
Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.