Pirmojo balsavimo etapo, kuriame JAV demokratų partija nustato oponentą Donaldui Trampui rudenį vyksiančiuose prezidento rinkimuose, rezultatas vyko taip blogai ir chaotiškai, kad Amerikos žiniasklaida apkaltino demokratų narius ketinimais pakenkti pasitikėjimui JAV rinkimų sistema ir (ironiškai) įtaria vyresnius demokratus bendradarbiaujant su Kremliumi, rašo RIA Novosti straipsnyje Ivanas Danilovas.
"Jei pakenkti pasitikėjimui Amerikos demokratija, tai reiškia atlikti Vladimiro Putino darbą, tuomet Demokratų partija privalo nusiųsti Kremliui didžiulę sąskaitą", — savo analizėje rašo "The New York Post".
Alternatyvi įvykių versija yra ta, kad tikrasis incidento naudos gavėjas buvo Donaldas Trampas, kas taip pat nesutampa su oficialia įvykių versija, bet bent jau atrodo logiškiau.
Tačiau jei galima ginčytis dėl pagrindinio naudos gavėjo, tai dėl tezės, kad pagrindinė auka buvo paprastų amerikiečių pasitikėjimas rinkimų sistema, negalima ginčytis.
Problemos esmė: schema, pagal kurią atrenkamas demokratų ar respublikonų partijos kandidatas dalyvauti prezidento rinkimuose, numato, kad kiekvienoje valstijoje vyksta atskiras šios partijos šalininkų balsavimas, kurio metu delegatai išrenkami nacionaliniam partijos suvažiavimui. Šiame suvažiavime delegatai balsuoja už kandidatą, kurio vardu jie laimėjo savo balsus savo gimtojoje valstijoje. Teoriškai tokia schema turėtų užtikrinti, kad kandidatu, kuris labiausiai pasirengęs kovoti su kitos šalies priešininku prezidento rinkimuose, būtų pasirinktas labiausiai pasirengęs, išradingiausias ir populiariausias politikas.
Praktika kardinaliai skiriasi nuo teorijos. Kai kuriais atvejais delegatai išduoda "savo" kandidatą. Kartais vidinis partijos balsavimas vyksta su pažeidimais. Gana dažnai sukčiavimas įvairiomis formomis vyksta tiesiogiai nacionaliniame partijos suvažiavime. Beveik visada partijos vidaus rinkimų kampanija vyksta su tokia abipusės neapykantos intensyvumu ir kompromituojančių įrodymų nutekėjimu, kad preliminarių partijos rinkimų nugalėtojas pasiekia nacionalinius rinkinius su jau labai "sugadintu" įvaizdžiu.
Tradiciškai pirmoji valstija, balsuojanti už delegatų rinkimus (vadinamieji kokusai), yra Ajova — ir, bent jau Demokratų partijos atveju, šios valstijos nugalėtojas turi labai gerus šansus (apie 66 procentus) tapti partijos kandidatu prezidento rinkimuose, dėl to ir padidėja žiniasklaidos ir visuomenės dėmesys šiam balsavimui. Šiais metais dėmesys buvo paaštrintas iki ribos, nes procesas vadinamas "karu už Demokratų partijos sielą": dėl galimybės kovoti su Trampu konkuruoja ne tik skirtingi politikai, bet ir labai skirtingų ideologinių tendencijų atstovai, kurie tarpusavyke turi daugiau prieštaravimų, nei prieštaravimų su Trampu. Keturi kandidatai varžėsi dėl pergalės (tai yra dėl maksimalaus delegatų skaičiaus). Formaliai yra daugiau kandidatų, tačiau visi kiti neturėjo daug šansų pasiekti gerą rezultatą, išskyrus milijardierių Maiklą Blumbergą, kuris per vėlai pateko į rinkimų lenktynes ir nusprendė susikoncentruoti į kitas valstijas. Taigi, "už Demokratų partijos sielą" Ajovoje kovojo: buvęs JAV viceprezidentas Bidenas, senatorius Bernie Sandersas, senatorė Elizabeth Warren ir buvęs South Bend meras Pete Buttidzhich.
Norėdami suprasti Ajovos katastrofos mastą, pirmiausia reikia apibūdinti šios politinės dramos veikėjus.
Jei sumažinsime kiekvieno kandidato politinį įsitikinimą ir įvaizdį iki vieno supaprastinto įvaizdžio, tuomet galime pasakyti, kad Džo Bidenas yra "Grandfather Mainstream". Ta prasme, kad buvęs viceprezidentas patinka tiemss, kurie tikrai nori grįžti į Obamos laikus ir kurie širdimi balsuoja "už tai, kad sugrįžtų 2015 metai ir gera Amerika be Trampo". Pagrindinė Bideno problema yra korupcijos skandalas Ukrainoje, laipsniškas atminties praradimas dėl amžiaus ir tai, kad nemaža dalis rinkėjų nuoširdžiai nenori grįžti į Obamos laikmetį be Obamos.
Šalies populiarumo lyderiai yra senatorius Bernie Sandersas, kurį vieni myli, o kiti nekenčia, nes jis yra tikras (bent jau pagal Amerikos standartus) socialistas. Jis 1988 metais praleido medaus mėnesį TSRS ir atvirai pasisako už milijardierių naikinimą, sveikatos apsaugos sistemos ir švietimo nacionalizavimą, taip pat didžiulį kredito skolų atleidimą. Sandersas nepatinka Demokratų partijos elitui, jo oponentai nepraleidžia progos jam priminti, kad jis yra multimilijonierius ir kad 2016 metais jis "pardavė" savo balsus ir rėmėjus Hillary Klinton. Tačiau visa tai netrukdo milžiniškam jo populiarumui tarp jaunų žmonių.
Senatorė Elizabeth Warren yra maždaug tas pati Sandersas, tik šiek tiek intelektualesnė versija, neturinti ryšių su TSRS ir su oficialia legenda, kad ji yra turi maždaug vieną penki šimtąją dalį indėnų karujo. Tai suteikia jai papildomų taškų Amerikos politkorektiškos politikos kontekste.
Neaiškus tipas, tačiau tuo pat metu Harvardo absolventas Pitas Butidžičius, įkūnijantis jauno amerikiečio politiko idealą: atviras gėjus, bet save laiko praktikuojančiu krikščioniu ir mėgstantis ginčytis teologinėmis temomis. Mažo Indianos miesto buvęs meras, žinomos konsultacijų bendrovės "Mackinsey" buvęs darbuotojas ir JAV karinio jūrų laivyno karinės žvalgybos leitenantas. Butidžičiaus programa ir įvaizdis iš esmės yra Bideno programa ir įvaizdis, tik be jo trūkumų, bet ir be jo populiarumo. Dėl tam tikrų priežasčių vidutinis rinkėjas nėra ypač simpatiškas tokiam gerai pritaikytam politinių technologijų projektui. Pito priešininkai jį vadina "CŽV-Pitu" ir pagrįstai įtaria jį "gilios valstybės", su kuria Donaldas Trampas taip aktyviai kovoja, atstovu.
Norėdami užkirsti kelią Rusijos įsilaužėliams kištis į Ajovos balsavimą, Demokratų partija užsisakė specialią elektroninio balsavimo ir balsų skaičiavimo sistemą, tačiau tada prasidėjo nenumatytos aplinkybės. Balsavimo metu elektroninė Sistema iš pradžių pakibo, tada teko iš dalies balsavimą vykdyti telefonu, ir po viso to Demokratų partija dvi dienas negalėjo apdoroti balsavimo duomenų. Pirmadienio vakarą, iškart po balsavimo, Pitas Butidžičius savo šalininkams užsiminė, kad būtent jis laimėjo, nors oficialių rezultatų dar nebuvo, o pagal apklausas turėjo laimėti socialistas Bernie Sandersas.
Rezultatai nebuvo paskelbti labai ilgai, ir demokratų pareigūnai painiojosi aiškindami, kas įvyko.
Tuo tarpu Donaldas Trampas jau pradėjo ironizuoti "Twitter", nurodydamas, kad partija, kuri negali surengti savo rinkimų, bando įrodyti, jog sugeba efektyviai valdyti Ameriką. Klastingi Amerikos žurnalistai greitai sužinojo, kad elektroninę balsavimo sistemą teikiančios bendrovės vadovybė ir bent vienas iš jos įkūrėjų buvo Butidžičiaus šalininkai ir netgi gavo pinigų iš jo rinkimų štabo.
Straipsnio atidavimo momentu naujausi balsavimo rezultatai buvo tokie ("Reuters" citata).
"Pitas Butidžičius šiek tiek lenkia Bernie Sandersą po Ajovos Demokratų partijos aktyvistų susitikimo, o buvęs viceprezidentas Džo Bidenas yra ketvirtoje, suskaičiavus 71 proc. apylinkių balsus. Senatorė Elizabeth Warren yra trečioje vietoje."
Dėl to Sanderso šalininkai ir daugelis kitų rinkėjų mano, kad iš jų bandoma pavogti rinkimus. Jau dabar kai kurie iš jų (kaip nutiko 2016 metais) ketina atkeršyti balsuodami už Donaldą Trampą. Socialiniuose tinkluose influenceriai jau kaltina Rusiją dėl to, kad būtent Rusijos propagandistai stumia sukčiavimo idėją Amerikos socialiniuose tinkluose.
Tačiau, jei Demokratų partija ir jos rėmėjai Amerikos žiniasklaidoje ir toliau taip elgsis, tada netrukus rinkėjai bus pasirengę balsuoti net už mešką su ausine ir balalaika — tik dėl siekio parodyti politiniam elitui, kad neįmanoma be galo šaipytis iš jų pasitikėjimo.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.