VILNIUS, vasario 10 — Sputnik. Lietuvoje padidėjo nedarbo lygis, praneša Statistikos departamento spaudos tarnyba.
Ketvirtąjį 2019 metų ketvirtį nedarbo lygis vidutiniškai siekė 6,4 proc. Tarp vyrų šis skaičius siekia 7,4 proc., tarp moterų — 5,4 proc.
Tarp 15–24 metų amžiaus jaunų žmonių nedarbo lygis buvo 14,3 proc. Ir per ketvirtį padidėjo 3,8 proc.
Vidutiniškai 2019 metų ketvirtąjį ketvirtį buvo 93,7 tūkst. bedarbių, tai yra 4,8 tūkst. daugiau nei trečiąjį ketvirtį. Ilgalaikių bedarbių skaičius per ketvirtį padidėjo dviem tūkstančiais ir sudarė 30,3 tūkst. Ketvirtąjį ketvirtį 15–24 metų amžiaus bedarbių buvo 15,2 tūkst.
2019 metų ketvirtąjį ketvirtį dirbo vienas milijonas 379 tūkst. žmonių, palyginti su 2019 metų trečiuoju ketvirčiu, jų skaičius padidėjo 1,3 tūkst.
15–64 metų gyventojų užimtumo lygis, palyginti su 2019 metų trečiuoju ketvirčiu, išliko nepakitęs — 73,2 proc. Šio amžiaus vyrų užimtumo lygis buvo 0,4 procentinio punkto didesnis nei moterų (atitinkamai 73,4 ir 73 procentai).
Palyginti su 2018 metais, nedarbo lygis padidėjo 0,2 proc. ir sudarė 6,3 proc. Jaunimo (15–24 metų) tarpe nedarbo lygis 2019 metais sudarė 11,9 procento, tai yra 0,8 procento didesnis nei 2018 metais. Palyginti su 2018 metais, ilgalaikio nedarbo lygis praktiškai nesikeitė ir sudarė 1,9 proc.
2019 metais ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių žmonių skaičius sudarė 897,9 tūkst. žmonių, iš jų daugiau nei pusė (59,6 proc.) yra senatvės pensininkai arba ankstyvų senatvės pensijų gavėjai.
15–24 metų amžiaus 180,7 tūkst., arba 62,7 proc. žmonių buvo ekonomiškai neaktyvūs, 91,9 proc. jų lankė bendrojo ugdymo ar profesines mokyklas, kolegijas ar universitetus.
Sausio mėnesį "Eurostatas" paskelbė duomenis, pagal kuriuos nedarbo augimas Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, buvo reikšmingiausias 2018 metais. Nuo 5,8 proc., jis padidėjo 6,4 proc. Antroje vietoje yra Švedija, kurioje šis rodiklis pakilo nuo 6,5 iki 6,9 procento. Trečią eilutę perėmė Kipras (nuo 7,5 iki 7,7).
Lietuvoje daugiau nei šimtas tūkstančių gyventojų dirba už minimalų atlyginimą. Praėjusią vasarą trečdalis lietuvių savo finansinę padėtį įvertino kaip prastą. Remiantis "Eurobarometro" tyrimu, gyventojai labiausiai nerimauja dėl kylančių kainų ir mokesčių.