VILNIUS, vasario 11 — Sputnik. Per ketverius metus eksportuotų naftos produktų priėmimas ir perkrovimas per Latvijos uostus sumažėjo beveik perpus - nuo 24,7 mln. tonų 2015 metais iki 13,7 mln. tonų pernai. Apie tai praneša "RŽD-Partner".
Anglių tiekimas taip pat sumažėjo. Palyginti su 2015 metais, šios rūšies krovinių perkrovimas sumažėjo 2,2 mln. tonų ir sudarė 16,8 mln. tonų.
Rusijos krovinių mažėjimui ir išvedimui iš Latvijos įtaką daro keli veiksniai, įskaitant Rusijos Federacijos strateginius šalies šiaurės vakarų uostų plėtros planus, krovinių sezoniškumą, taip pat politinę retoriką ir konkurenciją su Lietuvos kolegomis dėl Baltarusijos tranzito.
"RŽD-Patrner" duomenimis, Klaipėdos uostas, kurio krova siekia 46,22 mln. tonų krovinių, tapo Baltijos regiono lyderiu perkraunant. Apimtis daugiausia susidaro iš birių ir generalinių krovinių. Didelę dalį jų sudaro lietuviškos ir baltarusiškos mineralinės trąšos, šių šalių žemės ūkio produktai, transporto kroviniai konteineriuose.
Pažymima, kad naftos krovinių perkrovimas šiek tiek sumažėjo — sudaro tik 22 procentus.
Antroje vietoje atsidūrė Rygos uostas su 32,76 mln. tonų krovinių. Latvijos uostas nusileido Klaipėdos dar 2015 metais, kai pradėjo mažėti Rusijos naftos eksporto srautai, anglies ir trąšų apimtys.
"Krovinius formuojančių anglių ir naftos produktų apyvarta smuko rekordiškai, daugiausia atsižvelgiant į Rusijos vykdomą pajėgumų pakrovimo politiką. Nepaisant sumažėjusio tonažo, krovinių į Latvijos pusę yra ir ateityje bus, tačiau nuotaika tarp krovos specialistų nuotaika yra minorinė. Valdymo sistemos neaiškumai po sankcijų Ventspiliui ir Rygai, politinių sprendimų laukimas neprideda pasitikėjimo ateitimi", — rašoma leidinyje.
Trečiąją vietą užėmė Ventspilio uostas su 20,45 mln. tonų krovinių rodikliu.
Padėtis su Baltijos šalių uostais
Pastaruoju metu Rusija didina uostų veiklą Baltijos jūroje. Kaip pažymėjo buvęs Latvijos ekonomikos ministras Viačeslavas Dombrovskis, Rusijos dalis, kuri anksčiau naudojosi tranzitu per Baltijos uostus, štai jau dešimt metų stato ir plėtoja savo uostus.
Baltijos šalys mano, kad Rusijoje egzistuoja nuostata "atimti iš Baltijos šalių tranzitą", tačiau Maskva tiesiog nenori priklausyti nuo šalių, kurių nedraugiškas ir nestabilus požiūris į ją.
Baltijos šalių politikai ir ekspertai jau ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos krovinių apimčių sumažėjimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose. Kaip anksčiau pranešė "Sputnik Lietuva", Baltijos šalių jūros uostų praradimai yra susiję su anglių perkrovimų sumažėjimu, kurias Rusijos įmonės pradėjo vykdyti per savo uostus. Anot analitikų, Baltijos šalims bus nepaprastai sunku papildyti išvykstančius Rusijos krovinius.