VILNIUS, vasario 12 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Šarliu Mišeliu, pranešė Prezidento rūmų spaudos tarnyba.
Šalys aptarė Europos Sąjungos daugiamečio biudžeto projektą.
Nausėda daugiausia dėmesio skyrė Lietuvos pozicijai dėl ES sanglaudos politikos finansavimo ir Lietuvos lūkesčiams dėl išmokų Lietuvos ūkininkams.
"Lietuva yra pasiruošusi prisidėti prie Europos Sąjungos strateginės darbotvarkės įgyvendinimo, išskirtinį dėmesį teikdama kovai su klimato kaita ir inovacijų plėtrai. Šie prioritetai ypač svarbūs ir mūsų šaliai, įgyvendinant gerovės valstybės modelį. Tačiau ambicingiems planams įvykdyti reikalingas ne tik tvarus naujų ES prioritetų, tokių kaip klimato kaita ir inovacijų plėtra, bet ir ES Sanglaudos politikos finansavimas bei tiesioginių išmokų ūkininkams suvienodinimas su ES vidurkiu", — sakė Nausėda.
Lietuvos prezidentas išreiškė viltį, kad ES įvykdys savo įsipareigojimus skirti lėšų Ignalinos AE uždarymui finansuoti ir Kaliningrado tranzito schemos efektyviam veikimui.
Diskusijoje taip pat buvo aptarti ES pereinamojo laikotarpio fondo formavimo principai, lėšų paskirstymo pagal programą "Horizontas" niuansai, ES sienų apsauga ir Europos kaimynystės politika.
Anot Lietuvos vadovo, susitikimas buvo konstruktyvus ir teigiamas. Nausėda tiki, kad ES vadovybė išklausė Lietuvą ir atsižvelgė į jai svarbius klausimus, tačiau laukia daug derybų, nes biudžetą prisiima 27 valstybės.
Sumažintos subsidijos Baltijos šalims
Nuo 2021 metų Briuselis ketina sumažinti subsidijas Baltijos šalims, o tai pirmiausia palies ūkininkavimą. Lietuva mano, kad pasiūlymai dėl naujojo ES biudžeto yra nepriimtini, visų pirma, sumažinant išmokas sanglaudos politikai ir žemės ūkiui, apie tai ne kartą pareiškė politikai.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasiskundė, kad finansavimo stoka turės įtakos tokiems svarbiems infrastruktūros projektams kaip "Rail Baltica" ir Baltijos šalių energetikos sistemų sinchronizacijai su žemyninės Europos tinklais.
Šią vasarą Lietuvą ištiko sausra. Kai kurie ekspertai pažymėjo, kad nuostoliai žemės ūkio ir kituose sektoriuose šiais metais bus dideli net palyginti su praėjusiais metais, kai sausra buvo stipresnė ir apėmė 24 savivaldybes.
Ekspertas Aleksejus Iljaševičius pažymėjo, kad nei Lietuvos vyriausybė, nei Briuselis neskuba kompensuoti Lietuvos ūkininkų nuostolių. Kai kurie ekspertai mano, kad subsidijų sumažinimas pirmiausia paveiks žemės ūkį, tačiau, kadangi Lietuvos valdžios sprendimai taip pat neskatina pramonės plėtros, padėtis yra apgailėtina.