VILNIUS, vasario 16 — Sputnik. Lietuvos bankas praneša apie atvejus, kai po nesėkmingų investicijų pinigus praradę gyventojai sulaukia siūlymų už tam tikrą mokestį atgauti bent dalį lėšų, tačiau tai — dar viena sukčiavimo forma.
"Vadinamieji gelbėtojai ciniškai bando pasinaudoti žmonių viltimi atgauti nors kažkiek prarastų pinigų. Jokiu būdu jais negalima pasitikėti ir juo labiau mokėti jiems pinigus", — sako Lietuvos banko Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis.
Šilgalis aiškina, kad paprastai tokie "gelbėtojai" žino žmogaus investavimo istoriją bei prarastas pinigų sumas. Jie žada už tam tikrą mokestį (dažniausiai už procentus nuo investuotos sumos) sugrąžinti bent dalį pinigų. Tačiau, sumokėjęs sukčiui, žmogus ne tik neatgaus prarastų lėšų, bet bus apgautas dar kartą ir dar labiau padidins savo nuostolius.
Be to, Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus specialistai pastebi, kad, siekdami suvilioti klientus, sukčiai naudojasi populiariomis verslo platformomis, kuriose sukuria netikras el. parduotuves ir siūlo įsigyti su žinomais Lietuvos žmonėmis siejamas prekes. Apsilankęs tokioje el. parduotuvėje, po kelių sekundžių lankytojas atsiduria puslapyje, kuriame siūloma investuoti į Forex rinkas ar kitas itin rizikingas finansines priemones.
"Sukčiai rodo išmonę, tačiau ir žmonės vis labiau atpažįsta gresiančius pavojus. Deja, kartais noras greitai ir be pastangų uždirbti įveikia atsargumą, o tai gresia rizika prarasti pinigus", — sako Šilgalis.
LB primena tris atsargumo taisykles neprofesionaliesiems investuotojams: neinvestuokite į produktus, kurių neišmanote; patikrinkite, ar investavimo paslaugas siūlanti įstaiga turi reikiamą licenciją ir gali teikti paslaugas Lietuvoje; venkite pasiūlymų, žadančių "greitą praturtėjimą" ir "jokios rizikos".
Lietuvos bankas pastebėtas įtartinas interneto svetaines įtraukia į nuolat atnaujinamą juodąjį sąrašą, dabar jame 160 interneto svetainių, kuriose nelegaliai siūlomos finansinės paslaugos, o nustatęs paslaugų teikimo faktą, su teismo leidimu įpareigoja interneto paslaugų teikėjus jas blokuoti ir papildomai įtraukia į blokuojamų interneto svetainių sąrašą. Šiuo metu jau užblokuota daugiau nei 50 nelegalių interneto svetainių.
Lietuvos bankui pradėjus blokuoti nelegalias investicines paslaugas siūlančias interneto svetaines, gyventojų patirti nuostoliai sumažėjo beveik keturis kartus: 2019 metais jie prarado 304 tūkst. eurų, o 2018 metais — 1,136 mln. eurų.