VILNIUS, vasario 17 — Sputnik. NATO veda dialogą su Rusija dėl ginklų kontrolės, rizikos mažinimo ir skaidrumo, tačiau yra ir ginčytinų klausimų, pareiškė aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
"NATO mes jau vedame dialogą su Rusija. Vykdome jas ginklų kontrolės, rizikos mažinimo, skaidrumo klausimais ir kitomis temomis", — sakė NATO generalinis sekretorius Prancūzijos laikraščiui "Le Figaro".
"Tai nesutrukdė Rusijai pažeisti INF sutarties, tačiau mes su ja vedame intensyvias ir atviras diskusijas. Suteikėme Maskvai plačias galimybes įvykdyti savo įsipareigojimus, bet ji to nepadarė. Kad padarytume pažangą, mes (NATO) turime laikytis kartu, pasisakyti iš tos pačios pozicijos ir būti tvirti", — tęsė jis.
Žurnalistas taip pat paklausė Stoltenbergo, ar "Krymo aneksijos klausimą" galima palikti nuošalyje.
"Tai yra dialogo dalis. Tai yra pirmasis atvejis Europoje po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kai šalis naudojo karinę jėgą, kad pakeistų sienas ir užgrobtų dalį kitos valstybės. Ir tapo aišku, kad mes to niekada nepriimsime", — atsakė jis.
Taip pat Stoltenbergas teigė, kad sankcijos yra "svarbios", nes "jos leidžia Rusijai aiškiai suprasti, kad tarptautinės teisės pažeidimas turi savo kainą". Kitaip nei Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas, kuris, kaip rašo "Le Figaro", sankcijas laiko "neveiksmingomis".
Praėjusių metų rugpjūčio antrą dieną buvo nutraukta INF sutartis.
2019 metų pradžioje Vašingtonas paskelbė vienašalį pasitraukimą iš šio susitarimo, kaltindamas Rusiją ilgalaikiu jo pažeidimu.
Maskva atmeta visus kaltinimus. Praėjusių metų liepos pradžioje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą dėl sutarties sustabdymo.
Rusija ne kartą pareiškė, kad visiškai laikėsi INF sutarties. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad Maskva turi labai rimtų klausimų Vašingtonui dėl sutarties vykdymo pačių amerikiečių. Anot jo, JAV įtarimai dėl INF sutarties pažeidimo yra nepagrįsti.
Krymas su Rusija susijungė 2014 metų kovą, po to, kaip Ukrainoje įvyko valstybinis perversmas, o pusiasalyje buvo surengtas referendumas. Didžioji dauguma Krymo ir Sevastopolio gyventojų palaikė įstojimą į Rusiją.
Rusijos valdžia ne kartą pabrėžė, kad balsavimas vyko visiškai laikantis tarptautinės teisės normų. Anot Rusijos prezidento Vladimiro Putino, pusiasalio priklausomybės klausimas uždarytas "visiems laikams".