VILNIUS, vasario 20 — Sputnik. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvaus Europos Vadovų Tarybos darbo sesijoje Briuselyje, kur su Europos Sąjungos (ES) lyderiais derėsis dėl Daugiametės finansinės programos, rašoma Prezidentūros pranešime.
Lietuva sieks, kad tinkamas finansavimas būtų numatytas tiek tradicinių politikų — sanglaudos ir žemės ūkio, tiek naujų ES darbotvarkės prioritetų — klimato kaitos, migracijos, inovacijų plėtros įgyvendinimui.
"Į Europos Vadovų Tarybą vykstu nusiteikęs sunkioms deryboms, ypač dėl sanglaudos politikos ir tiesioginių išmokų ūkininkams finansavimo. Lūkesčiai kol kas yra rezervuoti, kadangi naujausias biudžeto pasiūlymas vertintinas tik kaip nedidelis žingsnis į priekį, siekiant suderinti valstybių narių įvairius interesus", — prieš išvykdamas į Briuselį sakė Prezidentas.
Šalies vadovas akcentavo, kad ambicingai Europos Sąjungos strateginei darbotvarkei įgyvendinti reikalingas tinkamas finansavimas. Lietuva pasisako už 1,11 proc. BNP indėlį į Europos Sąjungos biudžetą.
Lietuva pasisakys už didesnį finansavimą sanglaudos politikai bei žemės ūkiui. Taip pat pažymės tiesioginių išmokų ūkininkams suvienodinimo su ES vidurkiu svarbą.
Lietuva sieks adekvataus finansavimo kaimo plėtros politikai įgyvendinti, nes šie tikslai tiesiogiai susiję su žaliosios ekonomikos ir žaliojo kurso įgyvendinimo prioritetais, taip pat primins Europos Vadovų Tarybos nariams apie ES įsipareigojimus užtikrinti tinkamą finansavimą Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir Kaliningrado specialiosios tranzito schemos programoms.
Sumažintos subsidijos Baltijos šalims
Nuo 2021 metų Briuselis ketina sumažinti subsidijas Baltijos šalims, o tai pirmiausia palies ūkininkavimą. Lietuva mano, kad pasiūlymai dėl naujojo ES biudžeto yra nepriimtini, visų pirma, sumažinant išmokas sanglaudos politikai ir žemės ūkiui, apie tai ne kartą pareiškė politikai.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasiskundė, kad finansavimo stoka turės įtakos tokiems svarbiems infrastruktūros projektams kaip "Rail Baltica" ir Baltijos šalių energetikos sistemų sinchronizacijai su žemyninės Europos tinklais.
Šią vasarą Lietuvą ištiko sausra. Kai kurie ekspertai pažymėjo, kad nuostoliai žemės ūkio ir kituose sektoriuose šiais metais bus dideli net palyginti su praėjusiais metais, kai sausra buvo stipresnė ir apėmė 24 savivaldybes.
Ekspertas Aleksejus Iljaševičius pažymėjo, kad nei Lietuvos vyriausybė, nei Briuselis neskuba kompensuoti Lietuvos ūkininkų nuostolių. Kai kurie ekspertai mano, kad subsidijų sumažinimas pirmiausia paveiks žemės ūkį, tačiau, kadangi Lietuvos valdžios sprendimai taip pat neskatina pramonės plėtros, padėtis yra apgailėtina.