VILNIUS, vasario 21 — Sputnik. Rusų galimybės keliauti į Kaliningrado sritį per Lietuvą gali būti komplikuotos, jei ES biudžete bus skirta mažiau lėšų supaprastintos tranzito schemos įgyvendinimui, nei prašo Vilnius. Apie tai pranešė Sputnik Latvija su nuoroda į šalies Užsienio reikalų ministeriją.
Lietuvai įstojus į ES, buvo susitarta dėl schemos, pagal kurią Rusijos piliečiai gali supaprastintu būdu traukiniais keliauti iš Rusijos Federacijos į Kaliningrado sritį ir atgal. Briuselis skiria pinigų šiai programai įgyvendinti.
Agentūros duomenimis, Lietuva nori, kad 2021–2027 metų biudžete šiems poreikiams būtų skirta 215 milijonų eurų. Tuo tarpu Europos Komisija siūlo skirti mažesnę sumą — 139 milijonus eurų.
Vilnius pažymėjo, kad jei finansavimas, kurio reikalauja Lietuva, bus mažesnis, tai gali apsunkinti rusų keliones į Kaliningrado sritį.
"Lietuva sąžiningai įgyvendina šį ES ir Rusijos susitarimą, tačiau sumažinta Lietuvai skirta daugiametės finansinės perspektyvos dalis tikrai apsunkins tranzito schemos įgyvendinimą, o kalbant paprasčiau — Rusijos Federacijos piliečių galimybes vykti į ir iš Kaliningrado", — sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Anot Užsienio reikalų ministerijos vadovo, Lietuva yra atsakinga ES narė ir atsakingai vykdys įsipareigojimus partneriams, tačiau Vilnius tuo pačiu kelia ir savo reikalavimus.
"Lietuva nėra tokia turtinga šalis, kad galėtų finansuoti savo lėšomis bendrąsias ES reikmes", — sakė jis.
Briuselyje vyksta derybos dėl naujo daugiamečio ES biudžeto, kuris reiškia subsidijų kai kurioms šalims, tarp jų ir Baltijos, mažinimą. Pagal dabartinį biudžeto projektą Lietuva gali prarasti iki 27 procentų mokėjimų iš Sanglaudos fondo.
Anksčiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad derybos bus labai sunkios.
Nuo 2021 metų Briuselis ketina sumažinti subsidijas Baltijos šalims, o tai pirmiausia palies ūkininkavimą. Lietuva mano, kad pasiūlymai dėl naujojo ES biudžeto yra nepriimtini, visų pirma, sumažinant išmokas sanglaudos politikai ir žemės ūkiui, apie tai ne kartą pareiškė politikai.
Kaip pažymėjo Lietuvos prezidentas, finansavimo stoka turės įtakos tokiems svarbiems infrastruktūros projektams kaip "Rail Baltica" ir Baltijos šalių energetikos sistemų sinchronizacijai su žemyninės Europos tinklais.
Ekspertas Aleksejus Iljaševičius pažymėjo, kad nei Lietuvos vyriausybė, nei Briuselis neskuba kompensuoti Lietuvos ūkininkų nuostolių. Kai kurie ekspertai mano, kad subsidijų sumažinimas pirmiausia paveiks žemės ūkį, tačiau, kadangi Lietuvos valdžios sprendimai taip pat neskatina pramonės plėtros, padėtis yra apgailėtina.