VILNIUS, vasario 22 — Sputnik. Lietuvoje gyventojų darbo užmokesčio augimas, palyginti su praėjusiais metais, sulėtėjo, praneša Socialinio draudimo fondo ("Sodra") spaudos tarnyba.
Pažymima, kad palyginimas buvo atliktas tarp 2019 metų ketvirto ketvirčio ir 2018 metų ketvirtojo ketvirčio. Be to, santykinai sparčiausiai augo mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamos.
Vidutinės darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, paskutinį 2019 metų ketvirtį augo 8 proc., ir pasiekė 1300 eurų, kai, palyginti, prieš metus augimo tempas siekė 12 proc.
Tačiau dėl pasikeitusio neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) didinimo vidutinės pajamos "į rankas" tuo pačiu laikotarpiu augo gerokai sparčiau — 13,5 proc. ir sudarė 825 eurus, kai tuo pačiu laikotarpiu prieš metus augimas siekė 12,5 proc.
Augant pajamoms, toliau nuosekliai mažėja gyventojų, uždirbančių mažiau nei minimalią mėnesinę algą. Tokių asmenų gruodį buvo 9,4 proc. visų dirbančiųjų — 105 tūkstančiai. Tokias pajamas gaunančių gyventojų, palyginti su 2017 metais, sumažėjo trečdaliu.
"Sodros" Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė pažymėjo, kad didėjančios gyventojų pajamos "į rankas" lemia, kad jau ne pirmus metus gyventojų pajamų atskirtis — penktadalio mažiausiai uždirbančių ir penktadalio daugiausiai uždirbančių gyventojų vidutinių pajamų — nuosekliai mažėja ir per ketverius metus šis skirtumas susitraukė nuo beveik 7 iki 5 kartų.
Anot Zitikytės, labiausiai atskirtį mažina socialinės politikos veiksniai — tokie, kaip didinama minimali mėnesinė alga bei neapmokestinamų pajamų dydžio taikymas.
Kartu ji pažymėjo, kad pajamų atotrūkį lemia nemažėjantys skirtumai tarp didžiųjų miestų ir regionų gyventojų pajamų bei vis dar nelygiavertė moterų ir vyrų padėtis darbo rinkoje.