Astravo AE projekto politizavimas
Paprasčiausias argumentas prieš Astravo AE — tai Černobylio atvejis. Tačiau XX amžiaus gale įvykusi Černobylio tragedija juk buvo ne tiek techninių priežasčių, kiek žmogiškojo faktoriaus pasekmė. Tačiau Astravo AE skiriamos technologijos netgi šiuo, saugumo požiūriu — tiek Rytų, tiek Vakarų
Kitas argumentas — neva gamtiniai pavojai. Tačiau vietos geologija irgi yra palanki. Gyvenantys Vilniuje ir aplinkui tikrai turėtų žinoti, kad jokių cunamių ar biblinius kataklizmus primenančių žemės drebėjimų čia nebūna. Netgi stipriausi žemės drebėjimai iš užsienių (pavyzdžiui, Kaliningrado srities 2004 m.) niekad neviršijo 5,0 pagal Richterio skalę ir Vilniuje buvo vos jaučiami. Vadinasi, apčiuopiamo pavojaus iš gamtos čia irgi nėra jokio.
Taigi, bėda nėra nei techninė, nei geologinė, nei dar kokia nors. Ji yra politinė, tiksliau — ji yra verčiama politine (t. y. politizuojama), nes Astravo AE projekte, kuris yra Baltarusijoje ir pirmiausiai yra Baltarusijos, kartu figūruoja Rusija, kaip labai svarbi tiek techninė, tiek finansinė jo rėmėja. Todėl Astravo AE pastatymas ir įjungimas reikš ne tiktai pigią elektros energiją, bet ir didesnį Baltarusijos ir Rusijos suartėjimą.
Tačiau tokio suartėjimo labai nenori tiek mūsų rusofobai, tiek jų šeimininkai Vašingtone, nes jis užkirstų kelius baltarusiško Maidano (žodžiu, A. Lukašenkos nuvertimo ir Vakarų marionečių pastatymo valdžion) scenarijams. Todėl imamasi įvairiausių būdų, kad tik Astravo AE projektui būtų "kišami pagaliai į ratus". O propagandiniame fronte, kaip įprastai, vadovaujamasi senu sofistikos dėsniu, kad norėdamas argumentų rasi absoliučiai bet kam...
Landsbergistai prieš Astravą
Taip yra ir čia. Jungtinių Valstijų politiką Lietuvoje vykdanti landsbergistų klika jau prieš keletą metų Astravo AE klausimo ėmėsi itin aktyviai. Netgi mokslo populiarinimui skirtose platformose dabar rasi visokiausių straipsnių, interviu bei kitokių siužetų, kuriuose įrodinėjama, koks baisus tas Astravo projektas. Taip formuojama atmosfera "Sąjūdžiui prieš Astravo AE", kurio suvažiavimas šį mėnesį sutraukė ne tokią jau mažą publiką.
Seime įvykusiame susirinkime pirmu smuiku griežė Vytauto Landsbergio gvardija — TS-LKD. Kliedesius apie tariamas "hibridines" ir kitokias "Rusijos grėsmes" lydėjo reveranso pilni kreipiniai į "patriarchą", kaip neva "pirmąjį atkurtosios Lietuvos vadovą". Žodžiu, ne tik vykdoma tam tikra rusofobinė darbotvarkė, bet ir rengiama dirva V. Landsbergio politiniam kanonizavimui.
Labai svarbu pastebėti, kad tiek minėtame renginyje, tiek pačiame "Sąjūdyje prieš Astravo AE" dalyvauja ne vien tik konservatoriai. TS-LKD, kaip minėta, griežia pirmu smuiku, bet čia pamatysime ir visokiausius "nepartinius" (nors po konservatorių sparnu esančius) "politologus", ir liberalą Petrą Auštrevičių, ir Viktorą Pranckietį, ir netgi "kairiuoju" kai kurių laikomą Gintautą Mažeikį. Žodžiu, publika yra marga, bet iš esmės vieningai tarnaujanti liberalkonservatoriškajam projektui Lietuvoje.
"Sąjūdis prieš Astravo AE" — priešrinkiminis konservatorių triukas
Tuo tarpu LSDP vadovaujantis Gintautas Paluckas, kaip pastarųjų konkurentas rinkimuose ir taip vadinamoje politinėje arenoje apskritai, prie "Sąjūdžio prieš Astravo AE" cirko jungtis neketina. Dar daugiau — jis teigė, kad pastarasis iš esmės yra ne kas kita, kaip TS-LKD priešrinkiminė akcija, kuria kažkokios tariamos "išorės grėsmės" baubu mėginama susikrauti trokštamą politinį kapitalą.
Iš tiesų taikliai pasakyta. Kadangi Astravo AE projektas jokios grėsmės Lietuvai — jei už sąvokos "Lietuva" suprasime patį kraštą ir jo žmones — nekelia. Visgi jis prieštarauja rusofobinei Lietuvos ir kitų Jungtinėms Valstijoms pavaldžių Rytų Europos "antirusiškojo koridoriaus" valstybių elito politikai. Kad vergiškai įsiteigtų amerikonui, jie privalo kažkaip mobilizuoti tariamai "patriotines" jėgas skandalui prieš Baltarusiją ir Rusiją.
Ne "grėsmė", o rusofobų šnipštas...
Tačiau labai abejotina, ar jiems kažkas čia išeis. Visų pirma todėl, kad pati Baltarusija yra suvereni valstybė ir sprendžia savo reikalus nepriklausomai nuo mūsiškių ar kitokių Vakarų "teisuolių" klyksmo ar verkšlenimų. Žodžiu, šunys loja, karavanas eina.
O antra, tai yra paprasčiausia aplinkybė, kad patiems Pabaltijo kraštams, ypač po Ignalinos AE uždarymo 2010-aisiais, pigi elektros energija — tai labai reikalinga bei pageidautina prekė. Pavyzdžiui, kaimyninės Latvijos vadovai, nežiūrint rusofobinės laikysenos, simptomiškai, bet dideliam mūsų lietuviškųjų rusofobų pasipiktinimui, praeitais metais pasirašė sutartį dėl būsimosios Astravo AE elektros pirkimo.
Taigi, Astravo AE, kaip daugelis kitų temų, tėra eilinis rusofobų šnipštas. Bet patsai dalyko absurdas konservatorių laikysenos tikrai nepakeis. Kaip jie tarnavo amerikonams, taip tarnaus ir toliau. Kaip rėkė "rusai puola", taip toliau ir rėks — kad tiktai sukurtų tam tikrą pseudopatriotinę ir, šiuo konkrečiu atveju, pseudogamtosauginę psichozę.
Ir tokią psichozę jie sėkmingai kuria. Ir galime neabejoti, kad ant jos — kaip ant tam tikro masalo — dalis Lietuvos elektorato tikrai užsikabins. Lieka klausimas: kokia? Šito nežinome. Tačiau lieka tikėtis, kad ne per didelė...
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.