Kaip Vilnius atšventė Užgavėnes

“Ужгавенис” – литовская масленица в Вильнюсе

1 / 10

Užgavėnės yra lietuviška žiemos šventė, švenčiama prieš Pelenų trečiadienį.

2 / 10

Šventė pasižymi slavų Užgavėnių ypatybėmis ir turi pagoniškas šaknis.

3 / 10

Kaip ir Užgavėnės, ši šventė, švenčiama prieš Gavėnią, jos metu įprasta daug valgyti.

4 / 10

Kaip ir rytų slavams, lietuviams šiomis dienomis įprasta valgyti blynus, jie patiekiami karšti su skirtingais įdarais. Priešingai populiariems įsitikinimams, blynų valgymas greičiausiai susijęs ne su Saulės kultu (blynai tariamai simbolizuoja Saulę), bet su protėvių garbinimu. Visų pirma, būtent blynai būdavo kepami per laidotuves.

5 / 10

Užgavėnių metu žmonės pasidabina įvairiomis kaukėmis. Jie mėgdžioja dvasias, atkeliavusias iš tamsos pasaulio, ir varo jas garsiais, linksmais šauksmais.

6 / 10

Privaloma Užgavėnių tradicija yra kaukės ir persirenginėjimas, kuris sukelia publikai linksmybių ir juoko.

7 / 10

Dažniausiai pasitaikantis Užgavėnių personažas yra ožys. Taip pat yra čigonų, raganų ir velnių kostiumai.

8 / 10

Reikšmingą vaidmenį atlieka personažai, kurių vardai yra Lašininis ir Kanapinis. Pirmasis, kurio vardas verčiamas kaip "riebus", simbolizuoja žiemą, tinginystę, todėl jis vaizduojamas su dideliu pilvu. Kanapinis yra lieknas ir išstypęs, pilvą apsijuosęs virve.

9 / 10

Po Kanapinio pergalės tradiciškai deginama Morė. Pažymima, kad šios tradicijos šaknys glūdi daugelyje pagoniškų kultų.

10 / 10

XX amžiuje Užgavėnių šventė buvo švenčiama tris dienas: sekmadienį, pirmadienį ir antradienį. Dabar tai vyksta per vieną dieną. Ši šventė yra populiari daugelyje Lietuvos gyvenamųjų vietų. Vilniuje ji vyksta Rotušės aikštėje. Kita vieta, kur ypatingai švenčiama ši šventė — Rumšiškių muziejus, kuriame surinkti etnografiniai eksponatai, pasakojantys apie lietuvių ir jų protėvių istoriją bei gyvenimą.