Baltijos šalių valdžia nemato prasmės egzistuoti be "Rusijos grėsmės"

Lietuva, Latvija ir Estija jau prieš kelis dešimtmečius pareiškimus apie "baisiąją Rusiją" pavertė nacionaliniu verslu, sakė politikos analitikas Semionas Uralovas
Sputnik

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. JAV nuolatinis atstovas prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Džeimsas Gilmoras (James Gilmor) pripažino, kad Baltijos šalims iš Rusijos pusės grėsmės nėra.

Ekspertas: JAV dėl "viso pikto" laikys karinį kontingentą Baltijos šalyse

Interviu Sputnik Lietuva vyriausiasis "Sonar-2050" portalo redaktorius, politikos analitikas Semionas Uralovas, komentuodamas Gilmoro pareiškimą, teigė, kad yra dvi pozicijos dėl "Rusijos grėsmės" Baltijos šalims.

"Pirma pozicija yra Baltijos elito pozicija. Jis parduoda "Rusijos grėsmę" ir sistemingai parduoda per pastaruosius 30 metų. Tai yra jų nacionalinis verslas... Šiam verslui buvo pumpuojamos paskolos, jos buvo priimamos į ES ir NATO. Tai yra jų nacionalinis verslas, nacionalinis sportas, ir jei jis išnyks, tada Baltijos elito prasmė pasibaigs, nes ekonominiu požiūriu Baltija jau virto meškos kampeliu. Uostai neveikia, nėra tranzito, garsusis "Rail Baltica" nebus klojamas, nes jis pasiekė aklavietę ir yra beprasmis", — priminė ekspertas.

Taip pat, anot jo, yra ir kita pozicija — Vašingtono.

"JAV požiūriu, žmonės ten yra pragmatiški, jie puikiai supranta, kad Rusija žino, jog pagrindinė grėsmė kyla iš JAV, o visi konfrontacijos elementai yra išdėstyti JAV atžvilgiu, ir Baltijos šalių teritorijos kariniu požiūriu yra operacijų teatras, tačiau politiniu požiūriu tai yra palydovai, jos yra iš išorės kontroliuojamos šalys, kurių užduotis yra sukurti nuolatinę retoriką, isteriją Rusijos atžvilgiu ir aštrinti situaciją, pavyzdžiui, naudojant rusakalbių piliečių faktorių savo valstybėse — nuolat juos žeminant, provokuojant... Kiekviena respublika išsiskiria savaip", — sakė Uralovas.

Baltijos šalių politikai nuolat kaltina Rusiją "pažeidimais" ir teigia, kad egzistuoja "Rusijos grėsmė". Vasario pradžioje Lietuvos valstybės saugumo departamentas (VSD) savo metinėje ataskaitoje pavadino Rusijos Federaciją "didžiausia grėsme Lietuvos saugumui ir jos užsienio politikai".

Kasčiūnas apkaltino ES nenoru finansuoti Baltijos šalių saugumą

Lietuvos ir Rusijos santykiai galutinai pablogėjo valdant buvusiai Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei. Oficialus Vilnius buvo apkaltintas tuo, kad Maskvos demonizavimą padarė kone nacionaliniu prioritetu. Kaip pažymėjo Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda laikosi vienpusio ir Lietuvai neperspektyvaus antirusiško kurso.

Daugelis ekspertų mano, kad "Rusijos grėsmės" mito palaikymas reikalingas NATO kontingentams sutelkti prie Rusijos sienų.

Savo ruožtu Rusija ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia nieko pulti. Be to, Maskva pažymėjo, kad per pastaruosius kelerius metus NATO pajėgos šalia Rusijos Federacijos sienų išaugo septynis kartus, o NATO naudoja Vakarų isteriją būtent tam, kad didintų ginklų ir kontingentų skaičių.

Baltijos šalių valdžia nemato prasmės egzistuoti be "Rusijos grėsmės"