VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Išanalizavę vaizdus, kuriuos 2011 metais nufotografavo "Mars Reconnaissance Orbiter", mokslininkai atrado neįprastą skylę Marso paviršiuje. NASA mokslo tinklaraščio puslapyje aprašyta struktūra ir pateikiamas komentaras apie jos tikėtiną kilmę.
"Pavonis Mons", vienas aukščiausių Marso kalnų, yra užgesęs ugnikalnis, esantis netoli Marso pusiaujo. Jo šlaituose yra keletas įdubimų, kurie, pasak mokslininkų, susiformavo dėl tektoninių judesių, kuriuos sukelia vulkaninis aktyvumas.
Bet šis vaizdas, gautas naudojant "HiRise" fotoaparatą, esantį ant "Mars Reconnaissance Orbiter" erdvėlaivio, sulaukė ypatingo mokslininkų dėmesio dėl neįprastos struktūros formos.
Kalno vakariniame šlaite pastebėta maždaug 35 metrų skersmens skylė, apsupta beveik tobulai apvaliu krateriu. Šoninis apšvietimas pabrėžia tai, kad apačioje yra tuščiavidurė erdvė, pavyzdžiui, urvas su plokščiu dugnu. Vidinis šešėlio kampas leidžia apskaičiuoti šio urvo gylį nuo skylės krašto iki dugno — apie 28 metrai.
Kadangi skylę su krateriu supa lavos srautai, mokslininkai teigia, kad tai yra viena iš ugnikalnio šoninių angų. Po išsiveržimo iškrito ugnikalnio kameros, iš kurios išsiliejo lava, ir susidarė struktūra, kurią mes matome šiandien.
3D reljefo analizė leido mokslininkams apskaičiuoti medžiagos kiekį, kuris galėtų išsilieti iš šios angos. Pasirodo, prieš išsiveržimą vulkaninės kameros gylis buvo mažiausiai 90 metrų.
NASA mokslininkai rašo, kad tokios tuščiavidurės struktūros Marso paviršiuje, kurių vidinė erdvė yra apsaugota nuo kietos radiacijos, yra ypač įdomios keliais požiūriais.
Pirma, tai yra geri objektai, norint atrasti gyvybę Marse, ir antra, tokios ertmės galėtų būti naudojamos kaip erdvėlaivių, automatinių transporto priemonių ir galbūt astronautų prieglaudos būsimų įgulos narių skrydžių į Raudonąją planetą metu.
Tiesa, ši struktūra, pasak NASA ekspertų, vargu ar bus tinkama įrengti požeminę bazę, nes įėjimas ir išėjimas iš jos atrodo problemiškas. Be to, nežinoma, kiek stabili ši besidriekianti danga.
Skylės dydis taip pat kelia klausimų. Žemėje lavos srautų skylės, vadinamos lavos vamzdžiais, yra pirmieji metrai skersmens. Kaip susiformavo ir išliko tokia didelė skylė, mokslininkai dar negali paaiškinti.
"Vidiniai tokių tuštumų urvai yra gana apsaugoti nuo radiacijos, todėl jie yra puiki terpė gyvybei Marse palaikyti, — rašoma NASA tinklaraštyje. — Į šias erdves galėtų patekti erdvėlaiviai, robotai ir net tarpplanetiniai tyrinėtojai."
Taip pat skaitykite: