VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Buvusi Seimo narė Neringa Venckienė pareiškė, kad iš baudžiamojoje byloje dalyvaujančių žmonių ji vienintelė reikalauja atviro teismo posėdžio.
Anot jos, pirmasis teismo posėdis Panevėžyje parodė proceso dalyvių elgesį dėl tiesos nustatymo ir jos paviešinimo. Venckienė tvirtina, kad prokuroras Darius Jakutis, Laimutės Stankūnaitės advokatė Grubliauskienė, byloje pripažinti nukentėjusiais Sonata Vaicekauskienė ir Mindaugas Gušauskas prašė uždaro teismo posėdžio.
"Jų dalyvavimo byloje svarbiausias tikslas turėtų būti — patvirtinti teismui ir parodyti visuomenei mano nusikalstamus veiksmus. Kam šiems asmenims reikalingas uždaras teismo posėdis?" — rašo savo Facebook Venckienė.
Buvusi teisėja primena, kad baudžiamųjų bylų praktika liudija, jog paprastai teisiamieji prašo uždaro teismo posėdžio, kad visuomenė nesužinotų apie jų nusikaltimus. O jos bylos nagrinėjime tik ji, teisiamoji, vienintelė prašo atviro teismo posėdžio.
Tačiau ji turi atsakymą į klausimą, kodėl gi visi kiti bylos dalyviai prašo uždaro posėdžio.
"Manau, kad yra tik vienas atsakymas — kad kaip ir buvo iki šiol, niekas niekada nepamatytų viso video įrašo namo viduje prievarta grobiant vaiką", — tvirtina Venckienė.
Be to, ji primena, kad šio įrašo nematė nei Seimas, naikinant jos kaip teisėjos, vėliau — Seimo narės teisinę neliečiamybę, nei JAV Valstybės departamentas bei teismas, spręsdamas ekstradicijos prašymą.
Venckienės bylos teismo posėdžiai prasidėjo šią savaitę, kovo 3 dieną, Panevėžio apygardos teisme.
Buvusi teisėja ir Seimo narė kaltinama padariusi nusikalstamas veikas pagal keturis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius.
Prokuratūra skelbia, kad Venckienė trukdė teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai, nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sutrikdė sveikatą bei pasipriešino valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.
Vasario viduryje Venckienė kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su prašymu panaikinti jai skirtas kardomąsias priemones, nes, pasak jos, pirmuosiuose teismų posėdžiuose nusistovėjo "aiški tendencija vykdyti visus griežčiausius Lietuvos prokuratūros prašymus", vėliau nežymiai juos švelninant. Ji priminė, kad šiuo metu jau taikomos šios kardomosios priemonės: intensyvi priežiūra, taip pat užstatas ir dokumentų paėmimas. Šias priemones ji laiko neadekvačiomis.
Politikė paskelbė, jog ketina įskųsti Lietuvos prokurorus, nes jie, anot jos, suklastojo dokumentus, siekdami gauti JAV teisėsaugos leidimą ekstradicijai. Susipažinusi su bylos medžiaga ir liudytojų parodymais Venckienė, anot jos pačios, suprato, kad JAV nebuvo išsiųsti visi įrodymai, kurie leistų sudaryti kitokią nuomonę apie jos ekstradicijos priimtinumą.
Venckienės byla
Venckienė yra nepilnametės Deimantės Kedytės, tapusios pedofilų auka, teta. Lietuvos valdžia kaltina buvusią Seimo narę tariamai neįvykdžius teismo sprendimo perduoti jos brolio dukrą mergaitės motinai, taip pat priešinosi policijai, kai teisėsaugos pareigūnai šturmavo jos namą ir jėga paėmė Deimantę.
Neringos brolis Drąsius Kedys pradėjo kovą su pareigūnais, kurie prievartavo dukrą, tačiau mirė keistomis aplinkybėmis. Deimantė kurį laiką gyveno su teta, tačiau vėliau teismas nutarė, kad mergaitė turi būti grąžinta motinai, kuri, kaip įtariama, atidavė vaiką seksualiniam išnaudojimui. Mergaitės buvimo vieta nežinoma.