VILNIUS, kovo 7 — Sputnik. Mokslininkai egzoplanetų paieškai naudojosi radijo bangomis ir jau rado vieną naują planetą. Palyginti su dviem esamais, naujasis metodas leidžia rasti mažas į Žemę panašias planetas, o tai yra nepaprastai svarbu. Rezultatai skelbiami "Nature Astronomy" ir "The Astrophysical Journal Letters".
Astronomai iš JAV ir Olandijos nustatė, kad žvaigždės GJ 1151, priklausančios raudonųjų nykštukių klasei ir esančios 26 šviesmečių atstumu nuo mūsų, radijo bangų aktyvumas yra susijęs su žvaigždės magnetinio lauko ir aplink ją besisukančios planetos sąveika.
"Mes pritaikėme žinias, įgytas per dešimtmečius per Jupiterio radijo stebėjimus, šios žvaigždės atveju", — pranešime spaudai cituojamas vienas iš tyrimo autorių, Nyderlandų radijo astronomijos instituto (ASTRON) astronomas Joe Callingham. Seniai buvo manoma, kad didelio masto Jupiterio versija "Io egzistuoja žvaigždžių-planetų sistemose, ir mūsų stebima radiacija labai gerai atitinka šią teoriją".
Naujosios egzoplanetos masė yra tik kelis kartus didesnė už Žemės masę. Ir tai yra labai svarbu. Nes metodai, kurie egzistavo iki tol, leido rasti tik milžiniškas planetas.
Šiuo metu egzistuoja du pagrindiniai egzoplanetų aptikimo būdai. Pirmasis yra tranzito būdas, kuriame naudojamas NASA TESS kosminis teleskopas. Jo esmė ta, kad egzoplanetai einant į savo žvaigždės disko foną, ją galima sekti pagal žvaigždės šviesumo pokyčius, taip pat nustatyti planetos dydį. Antrasis yra radialinio greičio metodas. Jis aptinka silpną voblerį žvaigždės padėtyje, kai jį traukia planeta.
Atitinkamai, kuo masyvesnė planeta, tuo geriau ją aptinka bet kuris iš šių dviejų metodų. Tačiau naudojant naują metodą galima rasti mažesnių akmeninių egzoplanetų, panašių į Žemę.
Skirtingai nei Saulės sistemoje, kur motininė žvaigždė — Saulė, kuri neturi pakankamai stipraus magnetinio lauko, o planetos yra nutolusios toli nuo jos, raudonųjų nykštukų sistemose mažos, silpnos žvaigždės turi daug galingesnius magnetinius laukus nei Saulė, o planetos gali priartėti prie jo daug arčiau. Tokiu atveju atsiranda galingesnė žemo dažnio radijo spinduliuotė su būdingąja apskritimo poliarizacija.
"Planetos judėjimas per stiprų raudonojo nykštuko magnetinį lauką veikia kaip elektros variklis, panašiai kaip veikia dviratis, — aiškino ASTRON astronomas Harisas Vedanthamas. — Jis sukuria didžiulę srovę, kuri maitina spinduliuotę ir žvaigždės radijo spinduliuotę".
Radijo teleskopas LOFAR, kurį sukūrė ASTRON institutas, nuskaitydamas dangų parodė keletą būdingų radijo bangų spinduliuočių, atitinkančių raudonąsias nykštukines žvaigždes. Viena iš jų buvo GJ 1151.
Tai buvo idealus kandidatas tolesnėms studijoms. Faktas yra tas, kad daugelis raudonųjų nykštukų pačios sukasi dideliu greičiu arba yra dvejetainėje sistemoje su dideliu palydovu. Tokiu atveju labai sunku sekti jų sąveiką su planetomis. O GJ 1151 sukasi labai lėtai, per 130 dienų padaro tik vieną apsisukimą.
Atrasta planeta skrieja aplink žvaigždę per vieną–penkias dienas. Tiksli naujosios egzoplanetos masė dar turi būti nustatyta, tačiau bet kokiu atveju tai yra maža uolėta planeta. Tiesa, jis yra per arti savo žvaigždės, kad būtų apgyvendinta.
Ateityje mokslininkai planuoja nustatyti, kokį poveikį žvaigždės magnetinis aktyvumas daro egzoplanetų tinkamumui. Jie tikisi, kad užbaigus visus LOFAR teleskopo pastatymo etapus, naujoji įranga padės jiems atsakyti į daugelį klausimų.