— Laurynai, ar ruošiesi švęsti Nepriklausomybės akto 30-metį kovo 11 dieną?
— Artūrai, man ne tas dabar rūpi! Aš nežinau, ką daryti su akcijų paketu, kuriame laikau savo santaupas! Didžiąją darbo dienos dalį seku akcijų kursus. Per kritimą koronaviruso fone aš buvau daugmaž ramus tikėdamasis, kad netrukus atsiras priešnuodis Kinijos koronavirusui. Bet, kai pirmadienį krito naftos kompanijų akcijos, aš ne juokais išsigandau. Galų gale, aš taip ilgai pirkau būtent šias akcijas, kurių kaina visada buvo stabili! Ir net savo verslo plėtrai pasiėmiau trumpalaikes paskolas, tikėdamasis pajamų iš šių akcijų! Akcijų kaina krenta, o paskolas reikia grąžinti! Ir jei tai tęsis ilgiau nei tris mėnesius, tada atsidursiu ties bankroto riba!
— O, Laurynai, kad taip man tavo rūpesčius! Kai mudu 1990 metų kovo 11-osios naktį šildėmės prie laužo, net neįsivaizdavome, ką mums atneš ši nepriklausomybė. Kažkam milijonus eurų, o kažkam skurdą senatvėje. Prisimeni mūsų bendražygį Mantą? Neseniai jis buvo rastas negyvas savo bute. Diagnozė — mirtis nuo bado! Jis gaudavo 230 eurų pensiją, o daugiau nei pusę atiduodavo mokesčiams už butą. Jis neturėjo vaikų, nebuvo, kas jam nupirktų produktų. Užgėrė... Ir štai pabaiga — mirtis nuo bado ir degtinės nuosavame bute, kurį jis gavo dar tarybiniais laikais.
— Na, tu man čia neaiškink apie kažkokią nelygybę. Per 30 metų buvo laiko apsispręsti, gavome visišką veiksmų laisvę ir kiekvienas galėjome tapti milijonieriumi!
— Tačiau ne visi sugeba būti verslininkais ar visiškai prarasti sąžinę. Pažvelk, kas privatizavo mūsų nepriklausomybę ir visus šalies turtus! Būtent tie, kurie net ir tarybiniais metais gerai gyveno gaudami profesoriaus atlyginimą ir maitinosi pagal pagerintą partijos elito racioną! O paprasti žmonės, gyvenę nuo atlyginimo iki atlyginimo, ir dabar yra tame pačiame lygyje. Bet tarybiniais laikais iš bado niekas nemirė! Visada buvo galimybė susirasti darbą už 80–100 rublių net pensininkui. Tada daugelis dirbo budėtojais ir tai buvo reikšminga pagalba išėjus į pensiją.
— Tačiau šiandien per savaitę galima praturtėti tiek, kad to pakaks ne tik visam likusiam gyvenimui, bet ir vaikams bei anūkams!
— Įdomu, kiek tokių praturtėjusių Lietuvoje? Dėl tam tikrų priežasčių man atrodo, kad tai yra saujelė TSKP tarnautojų, kurie per vieną 1990 metų kovo 11-osios naktį iš aršių komunistų persidažė į tokius pat aršius patriotus. Būtent jie visus tuos 30 metų ir sėdi prie sudužusio Lietuvos lovio ir naudojasi tuo, kas buvo sukurta tarybiniais metais! Paaiškink man, kvailiui, kaip ekonomika gali "augti", jei uždarėme Ignalinos AE ir dabar už elektrą mokame Europos kainomis. Sunaikinome visas gamyklas, gaminančias elektros įrangą. O dabar tuose pastatuose kažkokie loftai... Vietoj naujų įmonių pastatė prekybos centrus, kurie prekiauja kitų šalių produkcija...
— Liaukis. Gana čia skleisti Kremliaus propagandą! Geriau nusipirk naują Lietuvos vėliavą ir ruoškis į iškilmingą eiseną mūsų nepriklausomybės 30-mečio proga!