Kasčiūną papiktino naujo Vanagaitės projekto finansavimas

Seimo narys kreipėsi į Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkę su prašymu paaiškinti finansavimo Rūtos Vanagaitės projektui skyrimo motyvus
Sputnik

VILNIUS, kovo 18 — Sputnik. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkę Fainą Kukliansky, prašydamas paaiškinti finansavimo Rūtos Vanagaitės projektui iš Geros valios fondo skyrimo motyvus, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Kasčiūnas ragina sugriežtinti Lietuvoje gyvenančių užsieniečių teisinę padėtį

2020 metų sausio mėnesį paskelbtoje Geros valios fondo paraiškų suvestinėje skelbiama, kad fondas pareiškėjos Rūtos Vanagaitės projektui (knygos leidybai) "Christopf Dieckmann, Rūta Vanagaitė. "KAIP TAI ĮVYKO?" skiriami 10 000 eurų.

Kasčiūnas pareiškė, kad reklamuodama tokius prieštaringai vertinamus projektus, Kukliansky turėtų išsakyti nuomonę, ar skatindami tokių kontraversiškai vertinamų veikėjų projektus "neįžvelgia galimybės provokacijoms ir tautinės neapykantos kurstymui". Seimo narys prisiminė ankstesnį Vanagaitės kūrinį "Mūsiškiai", kuriame buvo ginama tezė, kad lietuviai buvo aktyviai ir savanoriškai žydų žudynes vykdžiusi tauta, o to priešakyje buvo valstybę atkurti bandžiusi Laikinoji Vyriausybė ir Lietuvių aktyvistų frontas.

"Melas tokiomis jautriomis temomis kaip Holokaustas ar sovietinė okupacija yra ypač žalingas mūsų valstybei ir būtent todėl neturėtume leisti jam sklisti, o juo labiau finansuoti projektus, kurie galimai galėtų prisidėti prie tokio melo kūrimo ir platinimo", — tvirtina konservatorius.

Be to, Kasčiūnas skatina knygų Holokausto tematika leidybą, tačiau mano, kad šios temos puoselėjimas neturi būti atiduotas "neaiškų turinį kuriantiems ir atitinkamo išsilavinimo neturintiems veikėjams".

Skandalas dėl Rūtos Vanagaitės knygos

Lietuvoje 2017 metais kilo su Rūtos Vanagaitės knyga "Mūsiškiai" susijęs skandalas. Joje rašytoja pasakoja apie masinį ir savanorišką lietuvių dalyvavimą žydų žudynėse Antrojo pasaulinio karo metu. Neseniai už "Mūsiškius" rašytoja gavo kasmetinį Europos žydų kongreso (EŽK) apdovanojimą.

Linkevičius pasiskundė "Amazon" dėl "Holokausto aukų įžeidimo"

Žiaurūs išpuoliai prieš Vanagaitę prasidėjo po jos pasisakymų apie tai, kad vienas iš "miško brolių" — ginkluoto antisovietinio pokario pogrindžio lyderių — Adolfas Ramanauskas-Vanagas — galėjo dalyvauti žydų sunaikinime ir būti KGB agentu.

Tai sutapo su jos naujos autobiografinės knygos "Višta strimelės galva" išleidimu. Kaip nepritarimo rašytojos istoriniam vertinimui ženklą leidykla "Alma Littera" išėmė iš pardavimo visas jos knygas ir nutraukė bendradarbiavimo sutartį. Anksčiau "Sputnik Lietuva" rašė, kad tuo metu Europos žydų kongresas pasmerkė išpuolius prieš rašytoją. Pasak Kongreso pirmininko Mošės Kantoro, Vanagaitės persekiojimas primena "tamsius laikus".

"Toks buvo lietuvių darbas": Vanagaitė parašė laišką "nužudytam žydui" >>

Kongresas paragino Lietuvos Vyriausybę ir politinį elitą "rimtai išnagrinėti lietuvių vaidmenį nacių okupacijos metu, sustabdyti šlovinimą tų, kurie bendradarbiavo su naciais ir aktyviai dalyvavo Lietuvos žydų žudynėse". Per Holokaustą žuvo apie 90 % Lietuvos žydų. Žudant žydus, Lietuvą okupavusiems naciams neretai talkindavo vietos kolaborantai.

Lietuvoje "partizanais" laikomi "miško broliai" — nacionalistiškai nusiteikę ginkluoto judėjimo, 1940–1950 m. veikusio šalies teritorijoje, organizatoriai. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis iš tų, kurie buvo prieš Tarybų valdžią, prisijungė prie fašistinės Vokietijos. "Miško broliai" buvo prisidėję prie civilių gyventojų naikinimo ir tarybinių partijų darbuotojų žudynių.

Kasčiūną papiktino naujo Vanagaitės projekto finansavimas