VILNIUS, kovo 18 — Sputnik. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius prognozuoja, kad laikantis visų būtiniausių priemonių bei oro temperatūrai pasiekus bent 15 laipsnių bei didėjant oro drėgmei balandžio pirmomis dienomis susirgimų skaičius šalyje neviršys 500 pacientų, iš kurių ne daugiau kaip 45 bus gydomi intensyvios terapijos skyriuose.
"Tai leis svarstyti tam tikrų ribojimų švelnimo galimybę siakiant sumažinti ekonomikos praradimus. Didžiausia infekcijos protrūkio bei blogesnio scenarijaus rizika šalyje susijusi su per pastarasias 2 savaites iš užsienio grįžusių asmenų elgesiu per artimiausias 2 savaites", — Facebook aiškina gydytojas.
Kasiulevičius primena būtiniausias priemones, kurių laikantis Lietuva išvengs Italijas scenarijaus.
Pasak jo, būtina absoliuti sienų ir oro erdvės kontrolė. Galimas tik krovininio oro, jūrų ir sausumos transporto judėjimas iš šalies ir į šalies teritoriją.
Gyventojai turėtų laikytis socialinės distancijos (2 metrai) bei asmeninės higienos. Jokių susibūrimų, kultūros, sporto ir mokymo veiklų, išskyrus ne daugiau kaip 10 žmonių darbo pasitarimuose, užtikrinant bent 1 metro atstumą.
Per pastarąsias 2 savaites visi iš užsienio šalių grįžę asmenys 2 savaites turi praleisti namuose. Bet koks kvėpavimo takų susirgimas šiuo laikotarpiu, anot gydytojo, turėtų būti traktuojamas kaip COVID-19 ir nedelsiant tiriamas pagal SAM nustatytus algoritmus. Jis primena, jog didžiausia susirgimo tikimybė — pirmos 7 paros.
Tai pat atkreipiamas dėmesys, kad reikia skirti laiko ir priemonių medicinos darbuotojų apsaugai — tai pirmaeilis prioritetas užtikrinant sveikatos apsaugos sistemos atsparumą COVID-19.
"Visi su galimai infekuotais pacientais dirbantys medikai nepaisant jų simptomų privalo būti tiriami kas 7 dienas, atliekant PGR mėginį. Lietuvai šiuo metu papildomai reikia ne mažiau kaip 100 000 individualios apsaugos komplektų, į kuriuos įeina jau anksčiau paminėtos priemonės, įskaitant ne žemesnės kaip FFP2 klasės respiratorius", — pabrėžia Kasiulevičius.
Profesorius dar kartą kartoja, kad molekulinės diagnostikos (PGR) tyrimų apimtis šalyje turi būti didesnė negu 500 tyrimų per dieną iki protrūkio pabaigos.
Prioritetą reikia skirti rizikos grupėms, t. y. buvusiems užsienio valstybių teritorijose, jų šeimos nariams bei artimiems kontaktams.
"Kokia užduotis rengiantis COVID-19 rudens sezonui? Valstybė nedelsiant turi investuoti infekcinių ligų kontrolės, diagnostikos bei intensyvios terapijos pajėgumus ruošiantis naujam COVID-19 etapui", — apibendrina Kasiulevičius.
Šiuo metu Lietuvoje nustatyti 26 COVID-19 atvejai, visi jie įvežtiniai, tačiau yra galimybė, jog susirgusiųjų ratas plėsis, nes ne visi grįžę iš užsienio laikėsi dviejų savaičių karantino. Nuo kovo 16 dienos vidurnakčio visoje šalies teritorijoje galioja karantinas, piliečiams draudžiama išvykti iš šalies. Karantinas tęsis iki kovo 30 dienos, tačiau neatmetama galimybė, kad teks jį pratęsti.