Lietuvos bankas dėl pandemijos prognozuoja 20% ekonomikos nuosmukį

Specialistai mano, kad Lietuvos ekonomika negali išvengti sukrėtimų, o įvykiai gali vystytis pagal vieną iš trijų scenarijų
Sputnik

VILNIUS, kovo 27 — Sputnik. Lietuvos ekonomika didžiausią smūgį dėl koronaviruso (COVID-19) protrūkio pajus šių metų antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais, apie tai pranešė Lietuvos banko spaudos tarnyba.

Specialistai mano, kad tinkamai suvaldžius viruso plitimą ir įgyvendinus ūkio stabilizavimo priemones, jau kitąmet ekonomika galėtų grįžti į augimo kelią.

"Šalies ir pasaulio ekonomika išgyvena beprecedentį šoką. Beprecedentis ir atsakas — centriniai bankai kartu su vyriausybėmis rengia ir įgyvendina iki šiol neregėto masto paramos verslui ir gyventojams priemones. Ir jei visi kartu — viešasis sektorius, verslas ir gyventojai — duosime bendrą adekvatų atkirtį virusui ir jo sukeltoms ekonominėms pasekmėms, turime galimybių šoką ekonomikai sutrumpinti", — sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Lietuvos ekonomika neišvengs sukrėtimų, tačiau mastas priklausys nuo to, kaip greitai pavyks sustabdyti pandemijos plitimą ir kokių priemonių bus imtasi šiam tikslui pasiekti, teigiama Lietuvos banko pranešime. Yra trys galimi vystymosi scenarijai.

Borisas Džonsonas užsikrėtė koronavirusu

Pagal pirmąjį scenarijų, įvyks staigus nuosmukis, Lietuvos BVP 2020 metais smuktų 11,4 proc., todėl prireiktų ilgesnio atsigavimo laikotarpio.

Antrasis — užsitęsusio nuosmukio ir atsigavimo scenarijus. BVP gali sumažėti 20,8 proc. Trečiasis — staigus nuosmukis ir greitas atsigavimas. BVP sumažėtų 3,4 procento.

"Šie scenarijai skiriasi trimis pagrindinėmis prielaidomis: užsienio paklausos sumažėjimo mastu, vidaus paklausos šoko stiprumu ir ekonomine raida", — rašoma pranešime.

Be to, specialistai mano, kad pagal pirmą scenarijų Lietuvos eksporto apimtis sumažės panašiu mastu kaip ir pasaulinės finansų krizės metu 2009 m., o kritus vidaus paklausai, t. y. namų ūkių vartojimui ir investicijoms, ekonomika atsigautų tik vidutiniu laikotarpiu.

Pagal antrąjį scenarijų dėl užsitęsusio visuotinio karantino dar labiau smuks vidaus paklausa ir tolesnė ekonomikos raida atkartos buvusią per praėjusį ekonomikos nuosmukį ir po jo. Tokiu atveju ekonomika visu prognozuojamu laikotarpiu negrįš į augimo kelią. Šio scenarijaus išsipildymas yra menkai tikėtinas.

Epidemiologas įvertino antrojo didelio COVID-19 protrūkio Kinijoje tikimybę

Pagal trečiąjį scenarijų numatoma, kad Lietuvos užsienio paklausa sumažės šiek tiek mažiau nei 4 proc., tačiau greitas ir koordinuotas atsakas į viruso plitimą leis ekonomikai grįžti į normalias vėžes jau šių metų trečiąjį ketvirtį. Toks raidos scenarijus pagrįstas prielaida, kad koronaviruso protrūkis netruks ilgiau nei du mėnesius, o šalies vyriausybei pavyks išsaugoti daugelį paveiktų įmonių ir darbo vietų.

Vasiliauskas teigė, kad bankams buvo patarta nemokėti dividendų ir paskirstyti visą praėjusiais metais uždirbtą pelną kapitalui stiprinti.

Kartu Lietuvos bankas pareiškė, kad bankai yra gerai pasirengę atlaikyti net ir reikšmingą nuostolį. Praėjusiais metais jie uždirbo 333 milijonus eurų pelno, o kapitalo pakankamumo rodiklis padidėjo iki 19,9 procento.

Iš viso Lietuvoje užfiksuota daugiau kaip 340 koronaviruso atvejų. Respublikoje nuo šios ligos jau mirė penki žmonės. Vyriausybė pratęsė karantiną iki balandžio 13 dienos.