Padėtis Lietuvoje
Anot Lietuvos krašto apsaugos ministerijos, kovo 24 dienos rytą epideminė padėtis ginkluotosiose pajėgose yra tokia: sergančių Lietuvos kariuomenės karių — 0, valstybės tarnautojų — 1. Bet sąjungininkų (užsienio) padaliniuose — 18 užkrėtusiųjų koronavirusu. Atsižvelgiant į tai, kad iki to laiko Lietuvoje buvo nustatyta 200 COVID-19 infekcijos atvejų, sąjungininkų tarpe įvyko pastebimas padidėjimas ir susidarė objektyvios prielaidos epidemijai respublikoje plisti.
Po dviejų dienų, kovo 26 dieną, užregistruota daugiau nei 290 koronavirusinės infekcijos atvejų (straipsnio paskelbimo laiku užsikrėtimo atvejų skaičius siekia 345). Iki balandžio 13 dienos valstybėje galioja karantino režimas, jis taikomas ir ginkluotosioms pajėgoms.
Anot Lietuvos krašto apsaugos ministerijos, kariai gali treniruotis iki 30 žmonių grupėse rekomenduojamu atstumu vienas nuo kito, visos suplanuotos tarptautinės pratybos yra atšaukiamos, užsienio kariuomenės būriai atskirti nuo lietuvių. Savaitgaliais kariai neišeina iš savo padalinių teritorijos, kad sumažėtų kareivių ir jų šeimų užkrėtimo rizika.
Pasienio kontrolės punktuose, Klaipėdos jūrų uoste bei Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose Lietuvos kariai padeda Valstybės sienos apsaugos tarnybai informuoti, registruoti ir kontroliuoti į Lietuvą atvykstančių žmonių srautus. Vilniaus ir Kauno oro uostuose įrengtos 4 karinės palapinės. O kuo užsienio kariuomenė gali būti naudinga šioje situacijoje? Klausimas retorinis.
Priminsiu, kad pirmieji COVID-19 atvejai buvo nustatyti Lietuvos kariuomenėje kovo 21 dieną — civiliam tarnautojui ir kareiviui iš Nyderlandų. Rukloje dislokuotame NATO tarptautiniame batalione kovo 24 dieną buvo nustatyta daug naujų atvejų. COVID-19 šaltinis ir paplitimo vektoriai yra gana akivaizdūs.
Latvijos specifika
Latvijos gynybos ministras Artis Pabriks teigia, kad Nacionalinės ginkluotosios pajėgos yra pasirengusios paremti visuomenę ir Vidaus reikalų ministeriją kovoje su koronavirusu. Latvijos kariuomenė padeda Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Tuo tarpu kovo 25 dieną paaiškėjo, kad susirgo NATO tarptautinio bataliono karys, o kitą dieną paaiškėjo, kad COVID-19 "užkabino" ir kitus užsienio karius. Keli žmonės buvo izoliuoti.
Reikėtų pažymėti, kad kariškiai iš užsienio Latvijoje apgyvendinami ne kareivinėse, o vadinamosiose "nuomojamose patalpose". Gynybos ministerija neatskleidžia dislokavimo paslapties, ir tai kelia nerimą, juolab, kad kovo 26 dieną Latvijoje buvo užfiksuoti 244 COVID-19 atvejai. NATO tarptautinio bataliono nariai gali būti tiesiogiai paveikti. Kariuomenė — gera vieta greitam viruso plitimui (didelis skaičius žmonių, kontaktų). Nuo kovo 14 dienos maksimaliai apribotas Latvijos kariuomenės rengimas, o sąjungininkų kariai negali išvykti iš valstybės, rotacija sustojo. Tarptautiniame NATO batalione Latvijoje yra apie 1400 karių iš Albanijos, Čekijos, Italijos, Kanados, Juodkalnijos, Lenkijos, Slovakijos.
Koronavirusas Latvijoje pasirinko atsitiktinį paplitimo kelią — nebeįmanoma nustatyti, kur įvyko tam tikras užsikrėtimas, kas ką užkrėtė. Situacijai pakrypus į neigiamą pusę, viskas gali virsti masine užsienio kariuomenės evakuacija iš Latvijos ir kitų Baltijos šalių.
Estijos pasirinkimas
Estijoje straipsnio parašymo dieną buvo 538 užsikrėtusieji (575 straipsnio paskelbimo dieną). Vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį iki gegužės 1 dienos, kad būtų užkirstas kelias COVID-19 plitimui. Dėl koronaviruso plitimo trys gynybos pajėgų nariai apribojo keliones į užsienį ir apskritai "labai kritiškai įvertino užsienio misijų poreikius ir tikslus".
Tačiau Estijos gynybos ministras Juris Luikas, susirūpinęs dėl šios nerimą keliančios aplinkybės, susitinka su Estijos kontingentu Malyje ir dalyvauja atminimo ceremonijoje, skirtoje tremtims sovietmečiu.
Daugelis JAV ir NATO karinių lyderių taip pat manė, kad koronavirusas COVID-19 jų nepalies. Tačiau užsikrėtė JAV armijos vadas Europoje Kristoferis Kavolis, Lenkijos kariuomenės vadas Jaroslavas Mika, Italijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Salvatorė Farina.
Rusija jau išsiuntė karinę medicinos pagalbą Italijai ir gali paremti kitas šalis. Tačiau ar daugelio šalių antirusiška politikų pozicija leis oficialiai kreiptis į Maskvą?
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.