VILNIUS, kovo 31 — Sputnik. Teisininkai ir žmogaus teisių aktyvistai skambina varpais: dėl koronaviruso pandemijos vis daugiau ES šalių paskelbia nepaprastąją padėtį ir priima žmogaus teises pažeidžiančius įstatymus, praneša Le Monde.
Ekspertai baiminasi, kad kai kurios vyriausybės gali pasinaudoti situacija ir neatšauks precedento neturinčių priemonių, kurios yra teisėtos tik tuo atveju, jei jos bus įvestos ribotam laikotarpiui.
Leidinyje pabrėžiama, kad per kelias savaites Europos Sąjunga tapo COVID-19 pandemijos epicentru, todėl daugelis valstybių narių paskelbė ekstremalią situaciją ir vis labiau riboja pagrindines laisves, kuriomis grindžiama Europos demokratija.
Kinija, taikydama radikalias priemones, pavyzdžiui, veido atpažinimo technologiją gaudama karantino pažeidėjus, rado pasekėjų Senajame pasaulyje. Tuo tarpu žmogaus teisių gynėjai ir parlamentarai išreiškia susirūpinimą dėl didelio masto ir precedento neturinčių šiuolaikinių technologijų taikymo. Sparčiai besivystanti padėtis ir kasdienės aukos privertė vyriausybes reaguoti: dar niekada taikos metu nebuvo imtasi taip greitai patvirtinamų priemonių, kurios pažeidžia piliečio laisves ir kurios vakar buvo laikomos neįsivaizduojamomis.
Nors Nyderlandų vyriausybė atsisako įvesti visuotinį karantiną tariamai todėl, kad tai pažeidžia asmens laisvę, Belgijos valdžia greitai priėmė priešingą sprendimą, skelbia laikraštis. Nors liberalios ministrės pirmininkės Sophie Wilmès kabinetas yra mažumoje, ją palaiko dauguma opozicijos atstovų. Dabar ji turi "specialių įgaliojimų" ir gali priimti sprendimus be parlamento pritarimo.
Kaip pabrėžia Žmogaus teisių lygos pirmininkė Olivia Viena, tokie veiksmai ekstremalios situacijos metu yra teisėti, tačiau jie turėtų būti nuolat vertinami dėl grėsmės, kad juos gali "pamiršti atšaukti pasibaigus krizei".
Anot jos, raginimai saviizoliuotis yra būtini, tačiau "niekas nenori, kad būtų įsteigta policinė valstybė". Kiti ekspertai pagrįstai pareiškia tas pačias abejones, tačiau Ispanijoje nėra laiko diskusijoms: perkrautos ligoninės negali susitvarkyti, mirčių skaičius auga kasdien. Tokia pati situacija yra Italijoje, kur niekas neprieštarauja kariuomenės buvimui gatvėse ir tam, kad telefonų operatoriai perduotų valstybės įstaigoms informaciją apie piliečių judėjimą.
Britanijoje, kuri taip didžiuojasi savo parlamentine demokratija, kovo 23 dieną galutinai priimtas sprendimas dėl karantino iki šiol nesulaukė neprieštaravimų: dešiniųjų konservatorių laikraštis "Daily Telegraph" vienintelis šį sprendimą pavadino "laisvės pabaiga". Priešingai, visos kitos žiniasklaidos priemonės palaikė Boriso Džonsono sprendimą, kurio reikalavo gydytojai ir mokslininkai, ir net opozicijos lyderis Džeremis Korbinas neginčijo šio pasirinkimo. Vėliau buvo imtasi kitų priemonių: nuo kovo 26 dienos Britanijos policija gali skirti baudą už išėjimą iš namų be svarbios priežasties arba už susitikimus su daugiau nei dviem žmonėmis. Kol kas piliečiams nereikia pildyti specialių pažymėjimų, kaip kad Prancūzijoje, tačiau kai kuriose apskrityse įvedamos papildomos priemonės: pavyzdžiui, Derbišyre policija naudoja dronus, siekdama susekti Peak rajono nacionaliniame parke vaikščiojančius žmones.
Suomijoje kilusi nepasitenkinimo banga po to, kai kovo 25 dieną buvo izoliuotas visas Uusimaa rajonas, greitai išsisklaidė: dabar, vardan teisės į gyvybę, 1,7 mln. gyventojų nebegali išeiti iš namų iki balandžio 19 dienos.
Norvegijoje, atvirkščiai, priėmus nepaprastosios padėties įstatymą, kovo 21 dieną kilo karštos diskusijos, o ministrei pirmininkei Ernai Solberg net teko gintis nuo kaltinimų įvykdžius valstybės perversmą. Pradiniame dokumento variante valstybei buvo suteiktos visos teisės — teisėjai ir advokatai pasisakė prieš šį "carte blanche", o Norvegijos advokatūra teigė, kad įstatymas "apima daug daugiau nei būtina". Nepasitenkinimas profesionalu privertė deputatus reikalauti garantijų, kad įstatymas galiotų tik vieną mėnesį su galimybe jį pratęsti, sustiprėtų teismų kontrolė, o svarbiausia — pakaktų trečdalio deputatų balsų, kad bet kuris vyriausybės pasiūlymas nustotų galioti.
Kalbant apie geografinės padėties duomenų naudojimą, daugelis valdžios institucijų tai vadina laikina priemone, rašo prancūzų laikraštis. Vokietijoje kovo 23 dieną įvedus karantiną, politikai, teisininkai ir žiniasklaida nuolat primena, kad tokie apribojimai gali būti teisėti tik tuo atveju, jei jie yra trumpalaikiai. Tuo pačiu metu labiausiai buvo aptariamas geografinių duomenų naudojimas: visuomenės spaudžiamas sveikatos apsaugos ministras Jens'as Spahn'as turėjo suteikti garantijas tiems kritikams, kurie pasisakė už savanorišką informacijos teikimą.
Kartais paskutiniu momentu buvo neįmanoma užkirsti kelio neteisėtoms priemonėms: Bulgarijoje socialistų prezidentas Rumen'as Radev'as vetavo dalį įstatymo projekto, kurį priėmė konservatyvi parlamento dauguma nepaprastosios padėties sąlygomis. Valstybės vadovas atsisakė sugriežtinti sankcijas už "melagingos informacijos skleidimą", už kurią buvo siūloma įkalinti iki trejų metų. Anot jo, toks įstatymas priverstų ekspertus, žurnalistus ir piliečius įsitraukti į savicenzūrą.
Savo ruožtu Danija persvarstė nepaprastosios padėties įstatymo projektą, kuris turėjo leisti teisėsaugos institucijoms patekti į asmenų, kurie gali būti užsikrėtę, namus be teismo leidimo. Nors šis punktas buvo išbrauktas, įstatymai vis dėlto leidžia priverstinai gydyti užkrėstus žmones ir prireikus įpareigoti visus gyventojus pasiskiepyti. Be to, kovo 24 dieną pacientų saugos direkcija, sulaukusi kritikos barjero, atšaukė raginimą pranešti apie įtartiną užsikrėtusių žmonių elgesį. Danijos sveikatos apsaugos ministras Magnus'as Heunicke pripažino, kad priemonė "per daug pažeidžia piliečių laisvę".
Net nepaprastosios padėties įvedimas šalyje kartais sukelia problemų. Lenkijoje prezidento rinkimai numatomi po šešių savaičių (gegužės 10 dieną), o rinkėjų teisių įgyvendinimas pandemijos metu kelia rimtą susirūpinimą. Opozicijai reikia įvesti ekstremalią situaciją, tačiau tuomet ultrakonservatyvi partijos "Teisė ir teisingumas" dauguma turėtų atidėti balsavimą ir taip prarasti reikšmingus pranašumus.
Dabartinis prezidentas Andrzejus Duda yra vienintelis, kuris dažnai pasirodo publikacijose ir ekrane karantino metu. Opozicijai dar daugiau rūpesčių kelia tai, kad ultrakonservatyvi dauguma pastaraisiais metais daug kartų puolė teisinės valstybės principus ir dėl to nuolat susidūrė su Europos institucijomis, pažymi "Le Monde".