VILNIUS, balandžio 3 — Sputnik. JAV atstovė NATO būstinėje teigė, kad Aljansas turėtų susivienyti su Rusija kovoje su koronavirusu. Kay Bailey Hutchinson pakomentavo Rusijos kariuomenės veiksmus Italijoje ir Rusijos humanitarinę pagalbą JAV. Po šių žodžių Baltijos šalys nusiminė, nes narystė NATO be bendro priešo — Rusijos — akivaizdu, kad neturi jokios naudos, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius
"Dabar yra humanitarinės krizės, krizės sveikatos apsaugos srityje laikas. Mes turime suteikti bet kokią pagalbą, kurią galime suteikti vieni kitiems", — telefonu iš Briuselio telefonu sakė JAV nuolatinė atstovė NATO būstinėje Kay Bailey Hutchinson.
Pasak Hutchinson, "jei galime, turime galimybę padėti vieni kitiems, turime ir padėsime".
Taip amerikiečių diplomatė atsakė į klausimą, ar jos netrikdo tai, kad Rusijos radiacijos, cheminės ir biologinės gynybos pajėgos vykdo humanitarinę operaciją NATO valstybėje narėje — Italijoje?
Pasak straipsnio autoriaus, Vašingtoną tai, galbūt, trikdo, tačiau JAV atstovė negali tam paprieštarauti po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trampas paprašė Vladimiro Putino pagalbos. Kenedžio oro uoste jau nusileido Rusijos karinis lėktuvas su humanitarine pagalba, o Rusijos kariuomenės gelbėjimo misija Niujorko gatvėse kiekvieną dieną tampa tokia pat aktuali kaip ir Bergame.
Juk negali Amerika tokiomis aplinkybėmis nepareikalauti iš NATO sąjungininkų pamiršti "Rusijos grėsmę" dėl pandemijos.
Todėl JAV mano, kad NATO ir Rusija turėtų susivienyti prieš koronavirusą.
Pastarieji Valstybės departamento pareiškimai dėl Rusijos pagarsėjo tokiomis prorusiškoms nuotaikomis, kokių nebuvo visą 10 dešimtmetį.
"Abi šalys teikė humanitarinę pagalbą viena kitai praeities krizių laikais ir neabejotinai tai darys ateityje. Tai laikas kartu dirbti, norint įveikti bendrą priešą, kuris kelia grėsmę kiekvieno iš mūsų gyvybei", — sakoma, pavyzdžiui, balandžio 2 dienos JAV Užsienio reikalų departamento pranešime.
Be to, Valstybės departamentas pabrėžia, kad Rusija mažina savo branduolinį potencialą, ir greičiau nei JAV.
Nosovičiaus teigimu, toks pripažinimas sukuria diplomatinį pagrindą Vladimiro Putino ir Donaldo Trampo deryboms dėl Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (START-III) pratęsimo, kurio iki šiol Amerika atsisakė.
"NATO, kaip spaudimo Rusijai priemonė naujomis sąlygomis, laikinai neturi reikšmės. Juo labiau Šiaurės Atlanto aljansas yra neadekvatus kaip būdas kovai su epidemija. Pastarosiomis savaitėmis karinis-politinis blokas parodė visišką beprasmiškumą. Italijoje, Ispanijoje ir kitur", — rašo Nosovičius.
NATO pajėgų nukreipimas kovoti su koronavirusu yra savaime suprantamas sprendimas. Tačiau sąjungininkai vien tik iš abiejų Atlanto pusių nesugeba susidoroti su COVID-19. Praktika parodė, kad ne Vakarų šalys kovoja su pandemija daug efektyviau nei Vakarų.
Todėl sujungti pastangas su Rusija yra tikslinga ir prasminga. Tokiu būdu įmanoma išgelbėti žmonių gyvybes ir įrodyti, kad NATO egzistavimas turi prasmę.
Tačiau, pasak Nosovičiaus, yra viena suinteresuota dalis, kuriai Rusijos ir NATO susivienijimas atrodo labai nenaudingas. Tai yra Baltijos šalys.
Narystė NATO yra naudinga Lietuvai, Latvijai ir Estijai tik tuo atveju, jei Šiaurės Atlanto aljansas siekia konfrontuoti su Rusija — tai vienintelė NATO egzistavimo koncepcija, kurioje Baltijos šalys gali tikėtis pinigų ir investicijų.
Jei tikėtinas NATO priešininkas yra ne Rusija, o kažkas kitas — islamo terorizmas, koronavirusas, nesvarbu — turtingi sąjungininkai praranda visas priežastis investuoti į Baltijos šalis. Plėtoti jų infrastruktūrą: remontuoti kelius ir tiesti tiltus. Vilnius, Ryga ir Talinas turės tik būti drausmingi, didinti karines išlaidas... ir nieko negauti mainais.
Tuo tarpu finansinės injekcijos į Baltijos šalis, pasak straipsnio autoriaus, gali būti vykdomos tik kariniais tikslais. Jau kitą dieną Amerikos Europos politikos analizės centras (CEPA) išleido pranešimą, kuriame teigiama, kad NATO kariuomenės pajėgos greitai nepajėgs atremti Rusijos agresijos Baltijos šalyse, nes ištuštėjusi kelių infrastruktūra Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje riboja karinės technikos judėjimo greitį. Išvada akivaizdi: neslėpkite savo pinigėlių!
Pačios Baltijos šalys keletą metų vykdė "karinio Šengeno" programą Briuselyje. Tikslas tas pats — transporto tinklo modernizavimas NATO karių judėjimui. Finansavimas — iš Europos Sąjungos fondų.
"Dar prieš koronoviruso epą Vakarų Europa Baltijos šalių paraiškai parodė špygą: septynerių metų ES biudžeto projekte "karinio Šengeno" programos finansavimas buvo sumažintas iki nulio", — sako Nosovičius.
Dabar JAV taip pat sudavė Baltijos šalims smūgį į nugarą, ragindamos NATO susivienyti su Rusija kovoje su koronavirusu.
Žinoma, Rusija gali padėti Baltijos šalims kovoje su koronavirusu. Dabar jos gali priimti šią pagalbą: "vyresnysis įsakė". Tačiau Vilniui, Rygai ir Talinui tai menka paguoda. Jei apskritai paguoda: ko gero, ims ir okupuos...
Ką galima pasakyti apie ilgalaikę perspektyvą. Baltijos šalys Vakarams, atsiribojus nuo "Rusijos grėsmės", tiesiog neegzistuoja. Ir dėl šio prakeikto koronaviruso Vakarai tiesiog spjovė tiek į "Rusijos grėsmę", tiek į Baltijos šalis, apibendrina straipsnio autorius.