VILNIUS, balandžio 7 — Sputnik. Seimas priėmė rezoliuciją "Dėl Rusijos Federacijos istorinio revizionizmo", praneša šalies Parlamentas.
Pranešime skelbiama, kad rezoliucija smerkia Rusijos "vykdomą istorinį revizionizmą ir skleidžiamą dezinformaciją, kuria neigia Sovietų Sąjungos, kaip vienos iš pagrindinių Antrojo pasaulinio karo iniciatorių, vaidmenį". Be to pabrėžiama, kad rezoliucijoje minimas ir Rusijos siekis "perkelti kaltę agresijos aukoms ir pateisinti 1939-ųjų Molotovo-Ribentropo paktą ir jo Slaptuosius protokolus, kurių vaidmuo, pasmerkiant Centrinę ir Rytų Europą okupacijos ir priespaudos dešimtmečiams, yra įrodytas istorinių šaltinių".
"Artėjant gegužei, Antrojo pasaulinio karo metinėms, yra suintensyvėjusi mūsų kaimynų propaganda. Vien per porą kovo savaičių per 100 žinučių Antrojo pasaulinio karo tematika, iškraipant istorinę tiesą, paleista į pasaulį ir pajėgumai tos propagandinės mašinos, nepalyginamai didesni, negu mūsų ir mūsų sąjungininkų", — pristatydamas rezoliucijos projektą sakė užsienio reikalų ministras Linas Antanas Linkevičius.
Pasak ministro, Lietuva gerbia Antrojo pasaulinio karo dalyvių kovoje su nacizmu atminimą.
Priimta rezoliucija kartu yra primenama, kad nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos pasirašytas 1939 metų Molotovo-Ribentropo paktas "yra viena iš tikrųjų priežasčių, dėl kurių ir prasidėjo Antrasis pasaulinis karas".
Be to, Linkevičius teigė, kad rezoliucija skirta parodyti solidarumą su Lenkija ir kitomis sąjungininkėmis, "kurias Rusijos Federacija siekia apkaltinti, prisidėjus prie Antrojo pasaulinio karo pradžios ir pateisinti Molotovo-Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus".
Rezoliucija priimta už vieningai balsavus 97 balsavime dalyvavusiems Seimo nariams.
Pernai gruodžio mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Lenkija yra viena iš šalių, kurios pradėjo sąmokslą su nacistine Vokietija, ir Maskva turi šias derybas patvirtinančius dokumentus.
Rusijos vadovas papasakojo, kad Vokietijos fiureris Adolfas Hitleris pasiūlė 1938 metais ištremti žydus į Afriką, į ką tuometis Lenkijos ambasadorius Vokietijoje Juzefas Lipskis atsakė, kad jei jis tai padarys, Lenkija pastatys jam paminklą.
Komentuodamas atitinkamą dokumentą, Rusijos vadovas pasakė: "Niekšas. Antisemitinė kiaulė. Kitaip pasakyti negalima".
Putino žodžiai sukėlė pasipiktinimą tarp Lenkijos valdžios institucijų, kurios bando TSRS apkaltinti karo pradžia, nurodydamos į Molotovo-Ribentropo paktą. Lietuvos valdžia laikosi panašaus kurso.
Baltijos šalių politikai reguliariai pareiškia apie "sovietinę okupaciją" ir reikalauja atlyginti "žalą".
Be to, Lietuvos valdžia kai kuriuos nacių bendrininkus laiko "nacionaliniais didvyriais" ir nepripažįsta jų nusikaltimų Antrojo pasaulinio karo metu.
Rusija pabrėžė, kad Baltijos šalys neturi teisinio pagrindo nieko reikalauti, ir pavadino jų pretenzijas absurdiškomis.
Maskva ne kartą pareiškė, kad Baltijos šalių įstojimas į TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienam to meto tarptautinės teisės punktui. Tarp šalių nebuvo karinio konflikto, o vietos valdžia netrukdė sovietų kariuomenei patekti į respublikų teritorijas ir išreiškė akivaizdų sutikimą. Be to, sovietmečiu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikė nacionalinės valdžios struktūros.