Ekonomistas numatė ES ir euro problemų paūmėjimą dėl pandemijos

Jo teigimu, euro zonos problema yra ta, kad jai priklausančios šalys turi bendrą pinigų politiką, tačiau nėra bendros fiskalinės ir biudžeto politikos
Sputnik

VILNIUS, balandžio 8 — Sputnik. Padėtis, susijusi su kai kurių šalių noru palikti Europos Sąjungą ir atsisakyti euro, pablogės išėjus iš ekonominės krizės dėl koronaviruso pandemijos, praneša RIA Novosti su nuoroda į Maskvos aukštosios ekonomikos mokyklos Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių reikalų fakulteto vadovą Igorį Makarovą.

"Šalys, kurios labiausiai nukentėjo nuo krizės, pavyzdžiui, Italija, galėjo naudoti devalvaciją kaip vieną iš standartinių būdų išbristi iš krizės. Tačiau Italija neturi šios galimybės, nes neturi savo valiutos — pati negali nuvertinti euro euru. Eurui atiteks didelis smūgis", — sakė jis.

Kartu jis patikslino, kad dar anksti numatyti euro zonos sunaikinimą.

"Akivaizdu, kad daugelyje šalių sustiprės noras pasitraukti iš euro zonos, o gal ir ES. Be to, kyla tam tikras nusivylimas, kaip Europos Sąjunga reaguoja į krizę. Daugelis kalba apie Europos solidarumo krizę, kad nebuvo suteikta pagalba Italijai. Tai tiesa, jai tikrai nepadėjo. Tai yra, be ekonominių problemų, kurios tikrai bus, Europos Sąjungoje bus ir ideologinių, ir politinių problemų", — teigė Makarovas.

Kinija įsitikinusi, kad G20 susitikimo rezultatas bus sutarimas dėl COVID-19

Ekonomistas priminė, kad euro zonoje ir prieš pandemiją buvo rimtų problemų.

"Jos ypač ryškiai pasireiškė 2010–2012 metais ir dėl to kilo skolų krizė Graikijoje, iškilo didžiulės problemos Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Airijoje ir kt. Tada iškilo klausimas, ar euras yra stabili valiuta ilgam laikui", — teigė agentūros pašnekovas.

Pasak eksperto, euro zonos problema yra ta, kad jai priklausančios šalys turi bendrą pinigų politiką, tačiau nėra bendros fiskalinės ir biudžeto politikos.

"Viena Europos centrinio banko vykdoma pinigų politika gali turėti skirtingą poveikį skirtingose euro zonos šalyse: kai kuriose šalyse ji gali būti naudinga, o kitose — su kitais ekonomikos parametrais, valstybės biudžetu, mokesčių sistema, ekonominės veiklos ciklu ir panašiai — ji gali būti kenksminga", — teigė Makarovas.

Jis pažymėjo, kad ši problema dar labiau padidės po koronaviruso, kuris nebeatitinka Europos šalių ekonomikos raidos.

Koronaviruso pandemija išplito daugiau nei 200 šalių. PSO duomenimis, pasaulyje yra daugiau nei 1,2 mln. užsikrėtusiųjų COVID-19, iš kurių daugiau kaip 72 tūkst. mirė.