VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Lietuvos susisiekimo ministerija pasiūlė sukurti priežiūros komitetą iš trijų viceministrų, kad vykdytų geležinkelio magistralės "Rail Baltica" statybos kontrolę. Apie tai pranešė Susisiekimo ministerijos spaudos tarnyba.
Lietuva paragino nenukrypti nuo pagrindinio tikslo — laiku įgyvendinti projektą, nes jis svarbus ne tik Baltijos šalių regionui, bet ir visai Europai.
Lietuvos susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius pažymėjo, kad Lietuva yra pasirengusi paskelbti viešųjų pirkimų procedūras geležinkelio linijos statyboms nuo Kauno link Latvijos sienos jau netrukus, o statybos darbus pradėti 2021 metais.
"<...> Siūlome efektyvinti valdymo formą, pagal kurią projekto įgyvendinimą kiekvienos valstybės teritorijoje užtikrintų bendros įgyvendinimo komandos ir joms vadovaujantys vadovai. Toks modelis leis valstybėms įgyvendinti optimaliausią projekto valdymo būdą, o Lietuvai — išsaugoti nacionalinį saugumą liečiančių procesų kontrolę", — pasakė ministras.
Pagal Lietuvos siūlomą optimizuotą įgyvendinimo valdymo modelį bendros įmonės "RB Rail" veiklą prižiūrėtų Stebėtojų taryba. Įmonės valdybą sudarytų nacionaliniai atstovai, atsakingi už atskirose šalyse projektą įgyvendinančias komandas.
"Toks modelis atspindi ir nacionalinius, ir ES interesus — "Rail Baltica" projektą įgyvendinti laiku, kokybiškai ir už numatytą kainą. Įgyvendinus šiuos pokyčius, valstybės liktų atsakingos už "Rail Baltica" geležinkelio statybą savo šalyje ir išsaugotų strateginės reikšmės infrastruktūros bei nacionalinį saugumą liečiančių procesų kontrolę", — pareiškė Narkevičius.
"Rail Baltica"
"Rail Baltica" projektas — tai geležinkelis, jungiantis Baltijos šalis su Vakarų Europa. Jis praeis per Berlyną, Varšuvą, Vilnių, Kauną, Rygą ir Taliną. Maršrutą buvo numatyta pratęsti iki Suomijos naudojant vandens transportą, tačiau Helsinkis pristabdė savo dalyvavimą.
Projekto vertė siekia 5,8 milijardo eurų. Periodiškai pasirodo informacija, kad kelio tiesimas kainuos brangiau, nei buvo numatyta iš pradžių.
Kai kurie Baltijos šalių politikai kalba apie galimą "Rail Baltica" įgyvendinimo terminų vėlavimą. Latvijos transporto ministras Talis Linkaitis pareiškė, kad projektas gali užtrukti mažiausiai dvejus — dvejus su puse metų, o Estijos valstybės kontrolė pažymėjo, kad Talinas, savo ruožtu, atsilieka pagal realizavimo terminus daugiau nei dvejus metus, o visas projektas — pusantrų metų.
Lietuva nusiteikusi pozityviau nei jos kaimynės. Vilnius tikisi, kad "Rail Baltica" bus baigtas laiku, ir periodiškai teikia pareiškimus apie jau atliktus darbus ir ateities planus.
Traukinių paleidimas planuojamas 2026 metais.
Daugelis ekspertų skeptiškai vertina būsimą geležinkelį. Jie atkreipė dėmesį į projekto nerentabilumą ir jo ekonominį beprasmiškumą.