Ekspertas: koronaviruso pandemijos pabaiga neišgelbės Baltijos uostų

Krovinių apyvartos praradimas trijų Baltijos šalių jūrų uostuose prasidėjo dar prieš epidemiją, ir neigiama tendencija greičiausiai tęsis, mano ekspertas Sergejus Rekeda
Sputnik

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Po koronaviruso pandemijos situacija Latvijos uostuose iš esmės nepasikeis, interviu Sputnik Lietuva sakė Maskvos Lomonosovo valstybinio universiteto Informacijos ir analizės centro ekspertas Baltijos šalyse ir vyriausiasis portalo "RuBaltic.Ru" redaktorius Sergejus Rekeda.

Į Lietuvą atvyko dar vienas naftos tanklaivis Baltarusijai

"Šios neigiamos tendencijos buvo dar prieš koronavirusą ir yra susijusios ne tik su ekonomikos nuosmukiu koronaviruso metu, bet ir su Rusijos strategija palikti Baltijos uostus, perorientuoti savo pajėgumus. Pastaraisiais metais išryškėjusios prekių gabenimo srautų mažėjimo tendencijos taip ir išliks. Ji [Latvija — Sputnik] nepasieks tokio lygio, kuris buvo bent prieš penkerius metus. Galbūt, iš dalies pavyks savo pajėgumus orientuoti į tranzitą, susijusį su Baltarusija, tačiau tai vis tiek Latvijai nepakeis Rusijos tranzito", — sakė ekspertas.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Latvijos uostuose perkrauta 12,145 mln. tonų krovinių, tai yra 29,3 proc. mažiau nei 2019 metų pirmąjį ketvirtį, praneša portalas "BB.lv".

Didžiausia pirmojo ketvirčio krovinių apyvarta buvo Rygos uoste — 6,36 mln. tonų (-23,9 proc.). Ventspilio uoste perkrauta 3,724 mln. tonų (-41,7 proc.), Liepojos uoste — 1,585 mln. tonų (-16,3 proc.).