VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Amerikiečių mokslininkai iš Harvardo universiteto, remdamiesi kompiuteriniu modeliu, sudarė COVID-19 paskirstymo ateinantiems penkeriems metams prognozę. Anot autorių, vienkartinis blokavimas nesustabdys naujojo koronaviruso. Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale "Science".
Tuo metu, kai COVID-19 plitimas Jungtinėse Valstijose, pasak ekspertų, pasiekė kulminaciją ir valdžia pradėjo kalbėti apie galimą griežtų ribojamųjų priemonių švelninimą, Visuomenės sveikatos mokyklos medicinos mokslininkai nusprendė sukurti tikimybinį įvykių raidos modelį su naujuoju koronavirusu SARS-CoV-2.
Modeliavimo rezultatai parodė, kad yra didelė tikimybė, jog COVID-19, taip pat kiti koronavirusai, sukeliantys peršalimą, taps sezonine liga, pasižyminčia didesniu plitimo greičiu šaltaisiais mėnesiais.
Deja, autoriai pažymi, šiuo metu populiacijoje įgytas imuniteto lygis nėra žinomas. Tačiau labai tikėtina, kad norint išvengti perpildymo ligoninėse, reikės pakartotinai taikyti su fizinio atstumo laikymusi susijusias priemones. Preliminariai tai įvyks 2022 metais.
"Mes nustatėme, kad vienkartinių atstumo laikymosi priemonių greičiausiai nepakanka norint išlaikyti SARS-CoV-2 paplitimą intensyviosios terapijos galimybių diapazone JAV", — pranešime spaudai cituojamas Stephen'as Kissler'is, pagrindinis tyrimo autorius.
Tyrėjai teigia, kad kai atsiras vaistai ir vakcinos, ribojamųjų priemonių trukmė ir intensyvumas gali būti koreguojami. Tačiau šiuo metu nėra kitos išeities kovoti su SARS-CoV-2 plitimu, išskyrus saviizoliaciją.
Kita vertus, per griežta izoliacija, pasak mokslininkų, taip pat gali turėti neigiamą poveikį, nes tai neleidžia populiacijoje formuotis imunitetui.
"Leidžiant kiek labiau paplisti virusui, galima paspartinti kolektyvinio imuniteto vystymąsi", — sako kitas tyrimo autorius Marc'as Lipsitch'as.
Pagal griežčiausią izoliacijos scenarijų "socialinis atstumas buvo toks efektyvus, kad nesusidarė kolektyvinis imunitetas". Todėl mokslininkai veiksmingiausia laiko intermitinę izoliaciją.
Autoriai pripažino, kad jų prognozės pagrįstos tik turimomis žiniomis apie naują koronavirusą, tačiau dar nežinoma, kokio stiprumo imunitetas išsivysto sergančiam žmogui ir kiek jis išsilaiko.
Didžioji jų dalis yra pagrįsta duomenimis apie artimai susijusius koronavirusus, kurių imunitetas išlieka maždaug metus. Mokslininkai taip pat teigia, kad žmonėms, kurie peršalo, gali atsirasti tam tikras apsauginis imunitetas nuo COVID-19.
Pagrindinė tyrimo išvada yra ta, kad naujas koronavirusas tikrai neabejotinai išliks populiacijoje ilgą laiką. Kol kas nėra jokių požymių, kad jo atžvilgiu formuotųsi stiprus, stabilus imunitetas, kaip buvo SARS protrūkio metu 2003 metais.
Tyrėjai pastebi, kad norint sukurti tikslesnį modelį, reikia masinių antikūnų tyrimų rezultatų. Panašūs testai jau pasirodė rinkoje. Suprasti, kiek žmonių serga COVID-19 ir jau turi imunitetą, bus labai svarbu sprendžiant, ar skiepyti ir ką daryti, jei ateityje naujasis koronavirusas grįš.