VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Pagrindinis "dezinformacijos" šaltinis Lietuvoje išlieka "Kremliaus režimo kontroliuojama žiniasklaida", teigiama metiniame Nacionalinio kibernetinio saugumo vertinime. Dokumentą paskelbė Lietuvos krašto apsaugos ministerija (*pdf).
Tekste teigiama, kad Lietuvoje išaugo daugiasluoksnių informacinių atakų, t. y. atakų, susidedančių iš kibernetinių ir informacinių elementų, skaičius. Šios atakos pasižymėjo pažangesniais techniniais ir turinio apipavidalinimo sprendimais, sudėtingesniu operaciniu veikimu.
"Buvo formuojamas Lietuvos, kaip priešiškos ir nepatikimos valstybės, įvaizdis, nevengta karo ir tautinės neapykantos skatinančio turinio, naudoti neskaidrūs turinio konstravimo bei apgaulės elementai: falsifikuoti faktai, tikslingai iškraipyti viešųjų asmenų pasisakymai, komentarai ar pranešimai spaudai, vaizdo redagavimo priemonėmis sufabrikuota vizualinė medžiaga, prisidengta kitų asmenų arba institucijų tapatybėmis", — rašoma ataskaitoje.
Be to, autoriai teigia, kad neigiamos informacijos srautas koreliavo su reikšmingais įvykiais užsienio politikoje ir šalies viduje, kuriuos "Lietuvai nedraugiški informacijos šaltiniai" siekė "išnaudoti formuodami neigiamą šalies įvaizdį Vakaruose", bei skatino tarpusavio susipriešinimą Lietuvos visuomenėje.
Rusija apkaltinta "neigiamo Baltijos šalių įvaizdžio kūrimu" žiniasklaidoje >>
Visų pirma, ataskaitos rengėjai pastebėjo "padidėjusią dezinformaciją" paskelbiant nuosprendį Sausio 13-osios byloje, taip pat minint Lietuvos narystės NATO 15-metį ir vykstant diskusijoms apie Antrojo pasaulinio karo įvykius.
Pažymima, kad "nedraugiška žiniasklaida" norėjo "formuoti Lietuvos, kaip ksenofobinės, diskriminacinės ir antisemitinės valstybės, įvaizdį tarptautinėje arenoje".
"Siekdami padidinti žalingos informacijos pasiekiamumą, suinteresuoti veikėjai vykdė neteisėtus kibernetinius įsilaužimus į interneto puslapius, naudodamiesi kitų asmenų ar institucijų duomenimis bei atvirkščiai — provokaciniu turiniu, interneto vartotojus skatinusiu atsidaryti konkretų dokumentą ar nuorodą, buvo maskuojami kibernetiniai veiksmai, kuriais siekta tiksliniams vartotojams daryti žalą bandant užvaldyti jų įrenginius ar juose įdiegti kenksmingą programinę įrangą", — rašoma ataskaitoje.
Baltijos šalių pareiškimai apie "Rusijos grėsmę"
Lietuvos ir Rusijos santykiai galutinai pablogėjo valdant buvusiai Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei. Oficialus Vilnius buvo apkaltintas tuo, kad Maskvos demonizavimas jam tapo beveik nacionaliniu prioritetu. Kaip pažymėjo Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda laikosi vienpusiško antirusiško kurso.
Lietuvos valdžia nuolat skelbia, kad Rusija kelia rimtą "grėsmę" šaliai. Lietuvos valstybės saugumo departamento (VSD) pranešime teigiama, kad pagrindinis "Rusijos propagandos" tikslas yra įvykiai, kuriais grindžiamas Lietuvos valstybingumas, ir pasipriešinimas "sovietinei okupacijai".
Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi isterija apie "Rusijos grėsmę" kaip priedanga įgyvendindamos savo planus, visų pirma siekdamos pritraukti NATO ginklus ir kontingentus prie Rusijos Federacijos sienų. Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva nesiruošia nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie "galimą Rusijos agresiją" ir kursto antirusišką isteriją.
Taip pat Baltijos šalyse reguliariai trukdoma Rusijos žurnalistų veiklai, neleidžiant jiems atlikti profesinės pareigos. Baltijos valdžios institucijų veiksmai paveikė agentūrą "Sputnik". Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Rusijos žiniasklaida Baltijos šalyse yra persekiojama dėl istorinės tiesos.