VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Laivo "Akademik Čerskij", kuris gali užbaigti "Nord Stream-2" dujotiekį, maršruto kryptis pasikeitė į Egiptą ir tai gali būti netiesioginis ženklas, kad dujotiekio pabaigimo datos gali būti perkeltos dėl kainų kritimo koronaviruso fone, pasakojo RIA Novosti vyriausiasis agentūros "Fitch" gamtos išteklių ir prekių grupės direktorius Dmitrijus Marinčenka.
Sekmadienį "Gazprom" priklausantis "Akademik Čerskij" laivas dar kartą pakeitė savo maršrutą, tačiau naujasis tikslas nekelia laivo arčiau Baltijos jūros, kur tikimasi atnaujinti "Nord Stream-2" statybas. Laivas dabar keliauja į Egipto uostą Saidą.
"Sunku pasakyti, ar kurso pasikeitimas susijęs su tuo, kad laivas bus naudojamas kokiam nors kitam tikslui, ar su jo modernizavimo poreikiu, tačiau tai gali būti netiesioginis ženklas, kad darbas, susijęs su dujotiekio tiesimu, gali būti pasislinkęs", — sakė analitikas.
Ekspertas pažymi, kad pagrindinis "Gazprom" tikslas 2020–2021 metais bus ne "Nord Stream-2" statybos užbaigimas, o pinigų srautų subalansavimas precedento neturinčio dujų kainų kritimo Europoje kontekste. Įmonė gali sau leisti atidėti projekto pradžią kuriam laikui.
"Dujotiekio paleidimo perkėlimas į vėlesnę datą beveik neturės įtakos įmonės finansinei veiklai, sutartinių Ukrainos tranzito pajėgumų yra daugiau nei pakankamai, kad būtų galima įvykdyti eksporto sutartis", — pabrėžė ekspertas.
"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.
Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku "Gazprom". Europos partneriai — Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų "Royal Dutch Shell", Austrijos "OMV", Prancūzijos "Engie" bei Vokietijos "Uniper" ir "Wintershall" — kartu finansuoja projektą 50 procentų, tai yra, iki 950 milijonų eurų kiekviena. Likusi pusė lėšų — 4,75 milijardo eurų — gaunama iš "Gazprom".
Dujotiekio tiesimui aktyviai priešinasi Ukraina, kuri baiminasi, jog praras pajamas iš Rusijos dujų tranzito, nemažai Europos šalių, įskaitant Lenkiją, Latviją ir Lietuvą, taip pat JAV, kurios siekia eksportuoti į Europą savo suskystintas gamtines dujas.
Gruodį JAV įvedė sankcijas projektui, reikalaudamos, kad vamzdžių klojimą vykdančios bendrovės nedelsdamos nutrauktų statybas. Šveicarijos "Allseas" beveik iškart pranešė apie dujotiekio tiesimo sustabdymą.
Dujotiekį daugiausia remia Vokietija ir Austrija, kurios mano, kad projektas sustiprins Europos energetinį saugumą. Berlynas ir Viena taip pat atkreipia dėmesį į Rusijos, kaip tiekėjos, patikimumą. Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra grynai komercinis projektas.