Pagal Lietuvos Konstituciją teismų sistema yra nepriklausoma. Tačiau tame pačiame pagrindiniame šalies įstatyme teigiama, kad prezidentas skiria svarbiausius Temidės tarnus. Tai reiškia, kad jis gali spręsti, kas vadovaus visam teisminiam procesui valstybėje. Taigi, šiuo atveju nepriklausomybė vis dar yra reliatyvi sąvoka.
Juk teisėjai irgi žmonės. Tai patvirtina praėjusių metų skandalas, kai buvo suimti trys dešimtys teisėjų ir advokatų, įtariamų kyšininkavimu. Tai reiškia, kad visa Lietuvos teismų sistema pastaraisiais metais buvo paveikta korupcijos viruso. Ir, matyt, tai buvo būtina ne tik teisėsaugos institucijų ir specialiųjų tarnybų, bet ir Seimo — įstatymų leidžiamosios valdžios — chirurginė intervencija.
Atmesdami trijų teisėjų kandidatūras į Lietuvos Konstitucinį Teismą ir kandidatūrą į Aukščiausiojo Teismo pirmininko postą, Seimo nariai prezidentui leido suprasti, kad jie rimtai susirūpinę dėl teismų sistemos būklės valstybėje.
"Pasiūlyti kandidatai yra stiprūs savo srities profesionalai, turintys ilgametę darbo teismų sistemoje bei akademinio darbo patirtį. Balsavimo Seime rezultatai rodo, kad sprendimai buvo priimami ne vertinant jų profesines savybės ar siekiant priimti geriausius sprendimus šiuo nelengvu Lietuvai laikotarpiu", — žiniasklaida cituoja prezidento atstovą Antaną Bubnelį.
Pasipiktinimą dėl Seimo sprendimo išsakė Teisėjų tarybos ir Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas. Jis apkaltino seimūnus pažeidus įstatymus ir kone išpuoliu prieš valstybės nepriklausomybę.
Taip, prezidento siūlomi kandidatai yra gerbiami žmonės. Niekas neabejoja. Bet juk jie ilgus metus buvo toje Lietuvos teismų sistemoje, kuria gyventojai nepasitiki. Tai patvirtina ir surengtos 2019 metų pavasarį, iškart po pranešimų apie teisėjų ir advokatų areštus, apklausos rezultatai. Remiantis jais, mažiau nei 16 procentų respondentų pasitikėjo Lietuvos teismais, o 43 procentai išreiškė kategorišką nepasitikėjimą. Kaip sakoma, pajausk skirtumą.
Komentuodamas šią slegiamą statistiką, socialinių tyrimų bendrovės "Vilmorus" direktorius, apžvalgininkas Vladas Gaidys tokį pasitikėjimo kritimą pavadino katastrofa, kuri nubloškia teismus dešimtmečiu atgal.
"Tai didžiulis, katastrofinis šuolis. Kažkada taip yra buvę: prieš dešimt ar septynerius metus. Teismai turėjo neigiamą reitingą, bet po truputį jie gerino įvaizdį ir jau keleri metai balansas buvo teigiamas", — tuomet sakė Gaidys.
O Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tada net viešai atsiprašė gyventojų už prarastą pasitikėjimą teisingumu.
"Nepriklausomai nuo galimos tyrimų baigties, norisi atsiprašyti Lietuvos žmonių už prarastą pasitikėjimą teisingumu. Ne tik tų, kurių bylose galimai priimti neskaidrūs sprendimai, bet visų, kurie tikėjo teisingumo vykdymu ir pasitikėjo teismais", — pernai paskelbė Aukščiausiasis Teismas.
Taigi, teisėjai pripažino, kad jų gretose korupcija yra labai realus reiškinys. Tačiau nuo tada apie kyšį ėmusių teisėjų bylą buvo bandoma daug nekalbėti. Ši tema beveik išnyko iš žiniasklaidos. Matyt, priežastis yra "tyrimo paslaptis". Teisėjai patys priėmė keletą sprendimų, išteisinančių "neteisėtai sulaikytuosius". Ir netgi buvo uždrausta vykdyti teismo procesą prieš suimtuosius. Juk teisėjai yra nepriklausomi asmenys, ginami imuniteto, o įstatymai draudžia atlikti kratas jų namuose be kolegų pritarimo.
O paprasti žmonės, nutolę nuo slaptų politinio elito žaidimų, samprotauja paprasčiau. Kaip sakoma, ranka ranką mazgoja. Matyt, todėl žmonės su pašaipa sureagavo į skandalą dėl Seimo atmestų prezidento siūlomų kandidatų į aukščiausias teismų pareigas.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.