VILNIUS, balandžio 23 — Sputnik. Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda konferenciniu skambučiu bendravo su Baltarusijos vadovu Aleksandru Lukašenka, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.
Tai buvo pirmasis Nausėdos pokalbis su kaimyninės šalies prezidentu. Ruošiantis Europos Sąjungos Rytų partnerystės viršūnių susitikimui birželio mėnesį, Lietuvos prezidentas ketina kalbėtis su visų šešių Rytų partnerystės šalių vadovais.
Prezidentai aptarė COVID-19 pandemiją, viruso užkardymo priemones abiejose šalyse. Nausėda pasiūlė Baltarusijai humanitarinę paramą medicinos priemonėmis ir reikalinga įranga medikams.
Buvo atkreiptas dėmesys į šiuo metu būtiną prekių tranzito tarp šalių užtikrinimą.
"Lietuva ir Baltarusija tradiciškai intensyviai bendradarbiauja transporto srityje. Šiuo sunkiu kovos su koronavirusu laikotarpiu svarbu užtikrinti nepertraukiamą prekių judėjimą, taip pat sudaryti sąlygas Lietuvos ir Baltarusijos vežėjams, kad jie galėtų vykdyti tarptautinius pervežimus", — sakė Nausėda.
Taip pat Nausėda išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos kaimynystėje statomos Astravo atominės elektrinės. Šalies vadovas pareiškė, kad Lietuva nesutinka su elektrinės parinkimo vieta, o elektrinės saugos klausimas kelia daug nerimo. Prezidentai aptarė galimybę leisti ES ekspertams vertinti Europos Sąjungos streso testų reikalavimų įgyvendinimą dar prieš pradedant elektrinės veiklą.
"Astravo atominė elektrinė, ypač jos parinkimo vieta šalia Lietuvos sostinės, yra didžiulis skaudulys ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos santykiuose su Baltarusija. Mes manome, kad elektrinės statyba yra papildoma našta Baltarusijos ekonomikai, naudojančiai Rusijos suteiktus kreditus, kuriuos reikės grąžinti", — sakė jis.
Nausėdos manymu, norint sumažinti kaimyninės šalies priklausomybę nuo Rusijos resursų ir infrastruktūros, išeitis būtų energijos išteklių diversifikavimas.
Konferencinio skambučio metu aptarti pagrindinių pramonės sektorių, kuriuose bendradarbiauja Lietuva ir Baltarusija: naftos, dujų ir transporto — projektai, tarpvyriausybinės dvišalio ekonominio bendradarbiavimo iniciatyvos. Prezidentai aptarė ES Rytų partnerystės perspektyvas ir ambicijas būsimame viršūnių susitikime.
Be to, abiejų šalių prezidentai skyrė dėmesio ir kultūros, mokslo, žmogaus teisių klausimams.
"Lietuva ir toliau dės pastangų, kad būtų išsaugotas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinis ir kultūrinis paveldas. Bendra istorinė mūsų patirtis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ne tik sustiprins dvišalius santykius, bet ir padės plėtoti žmogiškuosius ryšius tarp tautų", — teigė Lietuvos prezidentas.
Nausėda priminė puikų šalių bendradarbiavimo pavyzdį, organizuojant 1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių valstybinę laidojimo ceremoniją.
Šalies vadovas pasiūlė Lukašenkai drauge kreiptis į UNESCO ir inicijuoti 2022 metų paskelbimą Pranciškaus Skorinos metais, minint 500-ąsias pirmosios atspausdintos knygos Rytų Europoje metines.
Paskutinį kartą tiesioginis pokalbis tarp Lietuvos ir Baltarusijos vadovų vyko 2010 metais, Baltarusijos vadovo vizito Lietuvoje metu.
Nuo pat Astravo AE projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską "nesaugia statyba" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvos Respublikai. Savo ruožtu Baltarusija atmeta visus kaltinimus, teigdama, kad objektas statomas, laikantis tarptautinių saugos reikalavimų.