VILNIUS, balandžio 27 — Sputnik. JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas dirba rengdamas planą, kuriame JAV galėtų pasinaudoti branduoliniu susitarimu su Iranu, iš kurio JAV vadovas Donaldas Trampas 2018 metais oficialiai pasitraukė, pratęsti ginklų embargą Teheranui arba atnaujinti griežtesnes sankcijas, rašo "The New York Times" su nuorodomis į šaltinius administracijoje.
Anot JAV valdininkų, sekretorius planuoja eiti šiuo keliu, jei JT Saugumo Taryba atsisakys pratęsti ginklų embargą Teheranui.
Rusija, rašo laikraštis, beveik neabejotinai vetuos bandymą atnaujinti embargą, Kinija galėtų padaryti tą patį. Nepaisydamos Amerikos prezidento pareiškimo, JAV bandys pasakyti, kad jos oficialiai išlieka susitarimo šalimi (JCPOA). Jungtinės Valstijos, būdamos oficialios susitarimo dalyvės, sakys, kad Iranas jį pažeidžia, nes gamina branduolinį kurą, kurio tūris viršija nurodytą susitarime. Manoma, kad po to JAV turėtų atnaujinti griežtesnes sankcijas Iranui.
"Negalime leisti, kad Irano Islamo Respublika per šešis mėnesius nusipirktų įprastus ginklus. (Ankstesnis) Prezidentas Barakas Obama niekada neturėjo sutikti nutraukti JT embargo. Mes esame pasirengę panaudoti visas savo diplomatines galimybes, kad ginklų embargas išliktų JT Saugumo Taryboje", — laikraščiui sakė Pompėjas.
JAV rezoliucijos projektą pratęsti embargą neterminuotam laikotarpiui kai kuriems Saugumo Tarybos nariams pateikė JAV specialusis įgaliotinis Irane Brajanas Hukas. Jis pažymėjo, kad Teheranas niekada negaus įprastų ginklų, ypač raketų.
Griežtesnės sankcijos nebus įvestos iki rudens, kai numatoma pirmoji koronaviruso pandemijos fazė. Rezoliucijos projekto tekstą pamatė Europos, JAE ir Saudo Arabijos atstovai. "The New York Times" taip pat gavo dokumento kopiją.
"Iranas įpareigotas netiekti, neparduoti ir neperduoti iš savo teritorijos per savo piliečius arba naudodamas laivus, plaukiojančius su jo vėliava, ar orlaiviais bet kokius ginklus ar susijusias medžiagas, o visos valstybės narės privalo uždrausti savo piliečiams pirkti tokius dalykus, kuriuos tiekia laivai ar lėktuvai iš Irano, nepriklausomai nuo to, ar jie pagaminti šios šalies teritorijoje", — rašoma rezoliucijos projekte.
Iranas ir šeši tarptautiniai derybininkai 2015 metų liepą pasiekė istorinį susitarimą Irano atominės energetikos problemai spręsti.
Mėnesius trukusios derybos baigėsi tuo, kad buvo priimtas bendras visapusiškas veiksmų planas, kurio įgyvendinimas visiškai panaikins anksčiau JT Saugumo Tarybos, JAV ir Europos Sąjungos Iranui įvestas ekonomines ir finansines sankcijas.
Susitarime taip pat numatyta, kad ginklų embargas Iranui bus panaikintas per 5 metus, ginklų pristatymas įmanomas anksčiau, tačiau tik gavus JT Saugumo Tarybos leidimą. Pirminis sandoris neišliko net trejus metus: 2018 metų gegužės mėnesį JAV paskelbė vienašalį pasitraukimą iš jo ir griežtų sankcijų Teheranui atkūrimą.
Sausio 14 dieną Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė paskelbė pradėsiančios kurti ginčų dėl branduolinio susitarimo su Iranu mechanizmą, nes Teheranas atsisakė vykdyti dalį savo įsipareigojimų pagal šį dokumentą.
Europiečiai kurį laiką diskutavo apie šios priemonės priėmimą, tačiau jie nusprendė žengti šį žingsnį tik po to, kai Iranas, laipsniškai mažindamas savo įsipareigojimus pagal susitarimą, iš kurio anksčiau buvo pasitraukusios JAV, paskelbė atsisakąs centrifugų skaičiaus apribojimų.
JT Saugumo Tarybos rezoliucijos rėmuose ginčų sprendimo mechanizmas numatytas tuo atveju, jei viena iš branduolinio susitarimo šalių mano, kad Iranas nevykdo savo įsipareigojimų pagal ją. Jei ginčas vis tiek nėra išspręstas, sandorio šalys jungtinės komisijos posėdyje gali paskelbti, kad jo sąlygos neįvykdytos ir po tam tikro laiko pranešti JT Saugumo Tarybai apie šiurkštų Bendro visapusiško veiksmų plano (JCPOA) pažeidimą.
Po to Saugumo Taryba turėtų balsuoti dėl sankcijų Teheranui panaikinimo režimo pratęsimo, o jei jis nebus priimtas po 30 dienų, visos JT Saugumo Tarybos sankcijos bus atkurtos.