Ir pagrindinė intriga yra ne šios informacijos patikimumas. Sunku numatyti, kas nutiks staiga mirus Kim Čong Inui, kas taps jo įpėdiniu ir kaip elgsis kariškiai, rašoma RIA Novosti autorės Sofijos Melničuk straipsnyje.
Kur dingo Kim Čong Inas?
Mirė dėl nesėkmingos širdies operacijos. Ne, jis gyvas, bet komos būsenos — apie tai kalbama jau kelias dienas.
Viskas prasidėjo balandžio 11 dieną pranešimais apie Kim Čong Ino "dingimą". Kitą dieną Pietų Korėjos leidinys "Daily NK", kuriame dirba daug persimetėlių iš šiaurės, papasakojo apie širdies operaciją. Neva prireikė chirurginio įsikišimo dėl per didelio rūkymo, nutukimo ir perkrovų. Viskas įvyko gerai, ir balandžio 19 dieną beveik visa gydytojų komanda grįžo į Pchenjaną, rašė laikraštis.
Šiek tiek vėliau japonų leidinyje "Shūkan Gendai" pasirodė detalės.
"KLDR pirmininkas regiono patikrinimo metu staiga susigriebė už širdies ir nukrito. Jį lydinti gydytojų grupė paskubomis atliko širdies masažą ir pristatė į artimiausią greitosios medicinos pagalbos skyrių", — informavo anoniminis leidinio šaltinis.
Pagal šią versiją dėl pagalbos buvo kreiptasi į Kiniją, iš ten specialiu reisu į Pchenjaną buvo išsiųsti 50 žmonių su įranga. Tuo tarpu Šiaurės Korėjos gydytojai pradėjo operuoti patys. Tačiau chirurgas nervinosi, jo rankos drebėjo, todėl stentas į širdį buvo statomas vietoje vienos minutės aštuonias minutes.
Atvykę į vietą gydytojai iš Kinijos taip ir nesugebėjo padėti "pasinėrusiam į vegetacinę būklę" Kim Čong Inui. Toliau versijos skiriasi. Vadovas arba vis dar yra komoje, arba mirė. Arba tiesiog gyvas ir sveikas.
Aišku viena: balandžio 15 dieną Kim Čong Inas nedalyvavo Saulės dienos minėjime — tai taip pat ir jo senelio, KLDR įkūrėjo Kim Ir Seno gimtadienis.
Kur tiesa?
Kinijos užsienio reikalų ministerija nepatvirtino, kad išsiuntė gydytojus į pagalbą Kim Čong Inui.
KLDR valstybinis radijas pranešė, kad valstybės vadovas padėkojo darbininkams, kurie kūrė "utopinio socializmo miestą" Samdžijoną. Tiesa, kaip tiksliai jis tai padarė, nenurodė. Tinklalapyje "CTAK" (Šiaurės Korėjos valstybinė naujienų agentūra) taip pat yra naujiena, kad balandžio 26 dieną Kim Čong Inas gavo sveikinamąją telegramą nuo Rusijos Federacijos komunistų partijos Centrinio komiteto pirmininko Genadijaus Ziuganovo.
Pietų Korėjos vyriausybė, pasak Susivienijimo reikalų ministerijos atstovo Čo He Silio, "nieko neįprasto nepastebėjo".
Pokalbyje su RIA Novosti Rusijos mokslų akademijos Tolimųjų Rytų instituto Korėjos tyrimų centro vadovaujantis tyrėjas Konstantinas Asmolovas atkreipė dėmesį į tai, kad niekas iš oficialių struktūrų atstovų net anonimiškai nepasisakė apie Kim Čong Ino mirtį ar sunkią ligą.
"Jo kurį laiką nėra viešose vietose, nematyta naujų nuotraukų. Tikriausiai jis galėjo susirgti, bet tai nereiškia mirties ar komos", — mano Asmolovas.
Ekspertas pažymi, kad realios nepaprastosios padėties atveju Pchenjano gatvėse greičiausiai pasirodytų technika, o po miestą pasklistų gandai, be to, ir diplomatinėje aplinkoje.
Asmolovas taip pat pabrėžia, kad cituojami leidiniai nėra naujienų agentūros. Jis nemato priežasties tikėti anoniminiais šaltiniais. Jei kažkas rimto iš tikrųjų nutiktų, apie tai sužinotų Pchenjane dirbantys užsienio korespondentai.
"Yra dar vienas niuansas: kaip tam tikras šaltinis galėjo būti informuotas apie širdį veriančias Kim Čong Ino sveikatos būklės detales? — stebisi Asmolovas. — Kyla keletas klausimų. Pavyzdžiui, kokiu būdu kažkoks kinų gydytojas sužinojo, kaip Kim Čong Inas griebėsi už širdies, kaip jis buvo gabenamas į ligoninę, jei jis atvyko jau po to? Dar keisčiau, kodėl jis pranešė apie tai Japonijos bulvariniam leidiniui, o ne Kinijos žiniasklaidai, atsižvelgiant į ne pačius geriausius santykius tarp japonų ir kinų".
Kas kitas?
Kad ir kaip būtų, verta pažymėti, kad Šiaurės Korėjoje nėra oficialiai patvirtintos galios perdavimo tvarkos.
Kim Čong Inas buvo rengiamas kaip įpėdinis nuo tada, kai 1994 metais pareigas pradėjo eiti Kim Čen Iras. Tačiau kas yra jo pamainininkas, neaišku. Kai kas nurodo valstybės vadovo seserį Kim Jo Džong. Balandį ji buvo iškelta į politinį biurą. Kiti mano, kad padėtis nenuspėjama.
"Esant kritiškiausioms sąlygoms veikia principas "pragaro taisyklės — kas turi pistoletą, tas ir yra teisingas", — sako Asmolovas. — Mes blogai suvokiame įvairių Pchenjano "bokštų" įtaką, jei tokių iš viso yra. Ir kol kas neaišku, kiek tas ar kitas naujas lyderis reiškia politinio kurso pasikeitimą".
Rusijos mokslų akademijos Tolimųjų Rytų instituto Korėjos tyrimų centro vadovaujantis tyrėjas Jevgenijus Kimas mano, kad KLDR destabilizacija negrės jokioje situacijoje.
"Jei kas nors nutiks, susirinks politinis biuras, bus priimti sprendimai ir nurodymai. Nereikia galvoti, kad jie praras šalies kontrolę, — pažymėjo jis. — Sistema KLDR sukurta taip, kad laikinas vadovo nebuvimas nepaveikia stabilumo. Kai 2008 metais Kim Čen Iras dingo beveik keturiems mėnesiams, viskas buvo gerai kontroliuojama, vyko darbas dėl branduolinio ginklo sukūrimo".
Jevgenijus Kimas pabrėžia, kad KLDR nėra problemų su vadovaujančiais kadrais: "Palaipsniui iškeliami gabūs žmonės, Politbiure atsiranda naujų veidų, be to, jaunesnių nei 60 metų profesionalų tam tikrose srityse".
Pašnekovas pažymi, kad Pchenjanas puikiai primena Korėjos Respublikos ir JAV operatyvinį planą, numatantį jungtinių pajėgų įvedimą į KLDR ekstremalios situacijos atveju.
"Kinija, kuriai KLDR yra buferinė zona, sauganti nuo amerikiečių, neleis valstybei žlugti. Tas pats pasakytina ir apie Rusiją, nes mes ribojamės su Šiaurės Korėja", — primena Jevgenijus Kimas.
"Viskas ten bus gerai, niekas nesugrius", — tikina jis.
Ir anksčiau mirdavo
Įsitikinimą, kad "niekas nesugrius", sustiprina ir gausi melagingų Šiaurės Korėjos lyderių mirčių priešistorė. Kim Čong Inas dingsta ne pirmą kartą. 2014 metais KLDR lyderis dingo 40-iai dienų. Tada, anot gandų, jam operuota koja — arba dėl antsvorio, arba dėl traumos. Netrukus jis pasirodė viešumoje su lazda.
2012 metais socialiniuose tinkluose buvo rašoma, kad vasario 11 dieną jis buvo užpultas KLDR ambasadoje Pekine. Žiniasklaidos priemonės palaikė šią temą, nors ir su išlygomis.
Su sveikatos būkle susijusios spekuliacijos taip pat persekiojo Kim Čen Irą. 2008 metais žiniasklaida taip pat "prarado" jį. Buvo aktyviai aptarinėjama jo liga ir net mirtis. Rugpjūčio mėnesį jis patyrė insultą, buvo iš dalies paralyžiuotas. Tuo buvo paaiškintas jo nedalyvavimas parade KLDR 60-mečio garbei, taip pat šalies aukšto rango politinio veikėjo laidotuvėse. Po metų buvo pranešta, kad jis serga kasos vėžiu. Informacija nebuvo oficialiai patvirtinta.
Kim Čen Iras mirė 2011 metų gruodžio 17 dieną nuo širdies priepuolio.
1986 metų lapkritį apie Kim Ir Seno mirtį parašė Pietų Korėjos laikraštis "Čosun ilbo". Dviejų Korėjų pasienyje kaip gedulo ženklas netgi buvo nuleista KLDR nacionalinė vėliava. Tačiau po kelių dienų, lyg nieko nebūtų nutikę, jis Pchenjano oro uoste susitiko su Mongolijos prezidentu.