Lietuvos Seimo rinkimai jau visai šalia. Iki spalio liko šeši mėnesiai. Politinės partijos ir socialiniai judėjimai ėmėsi skaičiuoti narius, siekia sudaryti rinkėjų balsų rinkimo planus. Kai kurie net apsiverkė.
Taigi, kadaise galingiausia politinė jėga — Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) — prisiminė kartų 2016-ųjų pralaimėjimą. O nenorėdama visai pasitraukti iš scenos, ji ketina surengti savo "paskutinę ir ryžtingą kovą".
Ir štai čia kyla pirmas klausimas, į kurį, matyt, bandė atsakyti dabartiniai LSDP vadovai: kodėl rinkėjas metė mus prieš ketverius metus? O atsakymas slypi visai paviršiuje. Dėl atviros, o ne slaptos, pritariančios pozicijos amžiniems "oponentams" — konservatoriams.
Pasibaigus 2004–2008 metų Seimo kadencijai, socialdemokratai "atidengė veidus" ir viešai sėdo į vieną valtį su konservatoriais. 2K sąjunga, pagal dviejų partijos lyderių — Kirkilo ir Kubiliaus — pavardes, parodė Lietuvos žmonėms, kad visus naujausios šalies istorijos metus jiems tiesiog rodė spektaklį. Dvi tariamai nesutaikomos politinės partijos užkulisiuose dalijosi pinigais ir pareigomis, o paskui vien apsikeisdavo vietomis valdančiojoje koalicijoje ir opozicijoje. Lyg ketverius metus padirbėjo savo naudai ir perdavė galios portfelius "priešininkui".
Ir žmonės ilgą laiką tuo tikėjo. Daugiau nei ketvirtį amžiaus. Tačiau po 2K intriga politiniame spektaklyje ėmė nykti. Ir 2016 metais žmonės apmėtė aktorius supuvusiais pomidorais ir kiaušiniais. Tiesa, konservatoriams vis tiek pavyko išsaugoti rinkėjus, kuriuos jie išauklėjo aršiu antikomunizmu ir pasiutusia rusofobija. Tačiau socialdemokratai, kurie bandė įtikti "ir jūsiškiams, ir mūsiškiams", neteko pasitikėjimo.
Po ketverių metų valdančiosios koalicijos (2012–2016 metais) socialdemokratai gavo tik 17 Seimo narių vietų, o nugalėtojai — Ramūno Karbauskio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) — 54 vietas. Ir jų pergalė buvo lyg žaibas iš giedro dangaus sąlygiškai "kairiųjų" ir "dešiniųjų" draugystės užkulisiuose.
Ir štai ant nosies vėl rinkimai. Pagrindinė jų intriga yra valdančiųjų "valstiečių" ir dešiniųjų liberalų koalicijos konfrontacija.
Po garsaus LSDP skilimo, kai jaunasis Gintautas Paluckas patraukė iš koalicijos daugumą socialdemokratų, jų bendros pergalės tikimybė tapo dar labiau iliuzinė. Taigi, po rinkimų socialdemokratams vėl bus skirtas ne vadovo, o sekėjo vaidmuo būsimoje koalicijoje. Bet kas ją ves? Konservatoriai su liberalais ar vėl LVŽS?
Todėl socialdemokratai vėl užėmė politinio lauko centrą, kad galėtų prisijungti prie flango, kuris laimės.
"Konservatorių politinio veikimo būdas artėjančių rinkimų fone vis labiau aštrėja, yra priešinantis, o konstruktyvų pasiūlymų — mažai. Mes nenorime būti tapatinami su tokiu veikimu ir tokiais siūlymais, kaip, pavyzdžiui, paskutiniai dėl Darbo kodekso. Konservatoriai ir liberalai tegu kalba savo vardu, o mes kalbėsime savo", — žiniasklaida cituoja Palucką.
Šiandien konservatorių ir "valstiečių" šansai laimėti yra sąlygiškai vienodi. Ir nors apklausos rodo nedidelį dešiniųjų pranašumą, primename, kad prieš praėjusius rinkimus į "valstiečius" net nebuvo atsižvelgiama. Taigi, pasitikėjimas šiomis viešosios nuomonės apklausomis yra menkas. Jos yra tik įrankis politinėje nuomonės apklausos užsakovo kovoje.
Priminsime, kad šiandien Seime yra 141 vieta. 36 užima konservatoriai su savo lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu, dešimt — Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamas Liberalų sąjūdis, o Gintauto Paluckio socialdemokratai turi tik devynis mandatus. Valdančioji LVŽS turi 54 mandatus. Tai beveik dvigubai daugiau nei konservatoriai. Taigi, norint nugalėti juos šį rudenį, opozicijai reikia dalyvauti pagal vieningą koalicijos sąrašą. Ir be socialdemokratų vargu, ar išsivers. Taigi, LSDP pasitraukimas iš opozicijos susitarimo yra tinkamas žingsnis, kurį LVŽS vadovas Ramūnas Karbauskis jau pasveikino.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.