VILNIUS, balandžio 29 — Sputnik. Leidinyje "Forbes" rašoma, kad problema kyla visai ne dėl ekologijos, o dėl to, kad Baltarusijos branduolinė energija Europai kainuos daug pigiau nei lietuviškos suskystintos gamtinės dujos, be to, teiginiai apie didelį atominių elektrinių pavojų negali būti vadinami esminiais.
Europa bijo branduolinės energijos dėl įvairių priežasčių. Kalbant apie Lietuvą, atominė energija kelia grėsmę jos labai brangiai kainuojančiai dujų suskystinimo gamyklai, prarandant rinkos dalį. Kitiems atominės energijos klausimas yra saugos ir ekologijos politikos klausimas, rašo "Forbes".
Todėl atsižvelgiant į tai, kad Baltarusija ruošiasi paleisti atominę elektrinę pasienyje su Lietuva, kai kurios Europos šalys "griebėsi peilių".
ES branduolinė energija pamažu pradeda prarasti patrauklumą. Reikšmingą vaidmenį čia atlieka Japonijos Fukušimos nelaimė. Paradoksalu, kaip gali atrodyti, kad milžiniška banga padarė stipresnę įtaką Europai nei Japonijai, kuri greitai atidarė beveik visas savo atomines elektrines.
Dėl šio įvykio Vokietija visiškai nusigręžė nuo branduolinės energijos: manoma, kad Berlynas iki 2023 metų uždarys savo elektrines. Tuo tarpu Berlynas vystys gamtinių dujų, saulės energijos ir vėjo energetiką.
Tose vietose, kur neauga elektros poreikis, taip pat ir Lietuvoje, bet koks naujas elektros energijos šaltinis padidina konkurenciją tarp tiekėjų.
Branduolinė energija yra svarbi 13 iš 27 ES valstybių: ji pagamina beveik 26 % visos Sąjungoje pagamintos elektros energijos. Kiekviena šalis gali laisvai pasirinkti savo elektros energijos šaltinius. ES reglamentuoja saugų branduolinių atliekų šalinimą, kas yra mėgstama branduolinės energijos priešininkų tema.
"Radioaktyvios atliekos lieka gamybos vietoje. Jos nepaleidžiamos vėjais", — teigė "Environmental Progress" įkūrėjas ir branduolinės energijos šalininkas Maiklas Šelenbergeris (Michael Shellenberger).
Anksčiau Prancūzija buvo pagrindinė branduolinės energijos gynėja, daugiausia dėl to, kad turėjo savo "Rosatom" versiją. Tačiau po "žaliosios" politikos Paryžius sutiko sumažinti savo branduolinę energetiką.
"Saulės ir vėjo energijos problema, kai jie pakeičiami gamtos ištekliais ir atomine energija, yra ta, kad jiems reikia daug žemės ir daug daugiau paskirstymo linijų", — sakė Šelenbergeris. "Reikia tonų saulės įtaisų, o jų pajėgumas yra nestabilus, todėl jos priklauso nuo Rusijos gamtinių dujų".
Būtent čia į sceną išeina Baltarusija. Jų atominė elektrinė, valdoma "Belenergo", pastatyta remiantis "Rosatom" technologijomis. Lietuva nenori, kad ši stotis būtų šalia jos, taip pat nenori, kad kaimynai naudotų Baltarusijos atominę elektrinę kaip elektros energijos šaltinį.
Baltarusija, skirtingai nei Lietuva, nėra ES narė, tačiau atsižvelgdamas į jos vietą, Minskas paprašė Briuselio paramos, kad įsitikintų, jog elektrinė atitinka visus saugos standartus.
"Rosatom" yra viena didžiausių pasaulyje branduolinių reaktorių gamintojų. Lietuva nėrėsi iš kailio, kad palaidotų Baltarusijos projektą, teigdama, kad jis nėra saugus; kad stotis statoma žemės drebėjimų rizikos vietoje; kad tai kenkia regioniniam energetiniam saugumui ir kad reaktorius yra rusiškas.
Lietuva prisiminė vadinamąjį Gudogojaus žemės drebėjimą, įvykusį fermoje netoli Baltarusijos atominės elektrinės 1908 metais. Šio žemės drebėjimo stiprumas nežinomas, nors jis padarė nulinę žalą aplinkiniams pastatams, ir vieninteliai žinomi šio kataklizmo liudininkai buvo du vietos ūkininkai.
"Saugumo argumentų nepakaks", — teigia "Forbes".
Tuo tarpu prieš daugelį metų Lietuva investavo daug lėšų į SGD terminalą Klaipėdoje. Baltarusijos atominės elektrinės statyba ateityje reiškia pigesnės energijos, kurią galima eksportuoti į aplinkines šalis, tiekimą. Be to, teoriškai atominė elektrinė yra pajėgi apskritai išstumti Lietuvą iš rinkos. Būtent todėl Lietuvos valdžia negaili jėgų bandydama atstumti šalis nuo Baltarusijos energijos.
Nepaisant to, Lietuva teigia neprieštaraujanti projektui dėl ekonominių priežasčių.
"Negalima sakyti, kad neįprasta ar nesuvokiama šalims kelti kaimyninėje šalyje statomų atominių elektrinių saugos klausimą, ypač kai jos yra netoli sienos", — teigė tyrėjas Janetas Nakano. Pasak vienos iš iškiliausių Rytų Europos energijos rinkos ir Rusijos ekspertų Siebreno de Jongo, šis projektas yra "tiksinti bomba". Bet ar taip yra?
"Rosatom" reaktorius, žvelgiant iš istorinės perspektyvos, yra saugiausia branduolinė technologija. Per 65 metus nebuvo nė vieno incidento, keliančio radioaktyviosios katastrofos grėsmės.
Tuo pačiu metu VVER-1200 reaktorius buvo pastatytas ypač išrankioje ES šalyje — Suomijoje. Neseniai Kinija nusprendė pakeisti "Westinghouse" pagamintą pavyzdinį reaktorių į rusišką VVER-1200, o 2019 metų birželį naujausią jo modifikaciją sertifikavo ES.
Be to, Baltarusija pakvietė Europos ekspertus į atomines elektrines atlikti projekto testavimą nepalankiausiomis žemės drebėjimų, potvynių ir kitų stichinių nelaimių sąlygomis. Apskritai AE buvo įvertinta teigiamai. Anot Lietuvos ambasados, elektrinę 2018 metų liepą aplankė ir Lietuvos pareigūnai. Nepaisant to, ambasada nenurodė, ką tiksliai jie ten pamatė.
"Net jei Lietuvos baimė dėl "naujojo Černobylio" būtų nuoširdi (tuo sunku patikėti, nes ši šalis dešimtmečius naudojo nuosavą Černobylio tipo reaktorių ir 2008 metais per referendumą sugebėjo jį apginti, nepaisant ES reikalavimų uždaryti), sunaikinimo rizika turėtų būti nagrinėjama platesniame kontekste", — pažymi žurnalas.
PSO duomenimis, dėl liūdnai pagarsėjusios 1986 metais įvykusios nelaimės per kelis dešimtmečius anksčiau laiko mirė 4 tūkstančiai žmonių. Tuo tarpu Lietuva importuoja didžiąją dalį elektros energijos iš šalių, kurios naudoja anglį — tai sukelia 22 300 priešlaikinių mirčių per metus.
"Tik verslas. Lietuva turi saugoti savo energijos rinką, ir tai pavertė ją aršia branduolinės energijos priešininke", — įsitikinęs "Forbes" atstovas.
Lietuvos Seimas nuo pat pradžių sutiko boikotuoti bet kokią elektros energiją, gaunamą iš šios Baltarusijos atominės elektrinės. Be to, praėjusių metų spalį Lietuvos prezidentas bandė priversti ES paskelbti šį projektą Baltarusijos suvereniteto problema, pabrėždamas, kad Baltarusijos nepriklausomybė nuo Rusijos turi didelę reikšmę Vilniaus nacionaliniam saugumui.
"Forbes" aiškina, kad Baltarusija jau 90 % priklauso nuo Rusijos gamtinių dujų. Atominė elektrinė yra būdas Minskui išbristi iš priklausomybės nuo "Gazprom". Tikimasi, kad atominės elektrinės sumažins dujų poreikį 5 milijardais kubinių metrų per metus.
"Tai viskas: pagrindinė priežastis, kodėl Lietuva bando užkirsti kelią galimam elektros tranzitui iš Baltarusijos per šią šalį bei Lenkiją, Latviją ir Estiją, yra energijos rinkos dalis", — pabrėžia žurnalas.
Neva siekdama atstumti kaimynus nuo Rusijos, Lietuva investavo beveik 500 milijonų eurų į bandymą tapti SGD tiekėja ES. Tačiau jos ES partneriai, vadovaujami Vokietijos, kartu su "Gazprom" dirba tiesdami antrą dujotiekį, aplenkdami Lietuvą. Be to, Lietuvos SGD yra brangesnės nei tiek Rusijos dujos, tiek Baltarusijos branduolinė energija. Remiantis keliais šaltiniais, Lietuvai kadaise teko net priversti savo įmones pirkti
Paradoksalu, tačiau Lietuva, norėdama įstoti į ES 2009 metais, turėjo likviduoti savo vienintelę sovietmečio atominę elektrinę. Tuomet vienintelis reaktorius patenkino 80 % visos šalies elektros energijos poreikio.
"Atsižvelgiant į tai, kad Vašingtonas negalėjo sustabdyti Vokietijos ir Rusijos koalicijos statant "Nord Stream-2", mažai tikėtina, kad kas nors kitas, išskyrus politikus Vilniuje, uždraustų Baltarusijai statyti branduolinį reaktorių ar parduoti elektrą ES kaimynams", — daro išvadą "Forbes".