VILNIUS, balandžio 30 — Sputnik. Beveik visos Europos šalys jau paskelbė planus sušvelninti koronaviruso epidemijos sukeltas ribojamąsias priemones. Tačiau ES yra atvejis, kai išėjimas iš karantino gali būti blogesnis nei pats karantinas. Apie tai ir apie daugelį kitų aktualijų analitinis portalas "RuBaltic.Ru" kalbėjosi su Bundestago deputatu iš partijos "Alternatyva Vokietijai" Valdemaru Herdtu.
Paklaustas, kaip koronaviruso epidemija keičia politinį Vokietijos kraštovaizdį, Herdtas atsakė, jog nežino, kaip bus išspręstas kanclerės įpėdinio klausimas, tačiau jis mano, kad baimė visada buvo viena iš veiksmingiausių visuomenės valdymo priemonių. Ir ji vėl naudojama. Žiniasklaidos programa, skirta įbauginti žmones, dirba labai sėkmingai.
Jo teigimu, ES valdžios institucijos per dabartinę krizę pasireiškia ne geriausiu būdu.
"Šiuo metu krizinėje situacijoje pasirodė ES nemokumas ir nesugebėjimas priimti sprendimų. Mes priėjome prie to, ką visada sakiau — valstybės suverenitetas yra vidinis kiekvienos tautos poreikis. Ir kai tik prasidėjo epidemija, visi Europoje kaip mat pamiršo apie ideologines dogmas, kurios buvo puoselėtos daugelį metų. Iš pradžių Europos Sąjunga buvo suplanuota kaip suverenių valstybių sąjunga. Bet kuo tai virto?" — sako Vokietijos deputatas.
Pasak jo, Briuselio diktatas yra stipresnis už Maskvos diktatą Sovietų Sąjungos laikais. Į klausimą, ar ši sistema atlaikys dabartinės krizės išbandymą, Herdtas atsako, kad greičiausiai ne — ES stovi ant didelių reformų slenksčio.
Anot jo, Europos vadovai galbūt susiburs civilizuotai ir pasirašys naują sutartį, susitars dėl naujų "sugyvenimo" principų. Jei tai neatsitiks, kitos valstybės, ko gero, seks "Brexit" pavyzdžiu.
Tuo tarpu "RuBatic.ru" pašnekovas pabrėžia, kad būdami euroskeptikai, partijos "Alternatyva Vokietijai" nariai supranta, kad Europai reikalinga ES kaip suverenių valstybių sąjunga. Jo teigimu, iš pradžių tai buvo teisinga idėja, tačiau ji buvo iškreipta, pavertė Europą "mėsmale", kuri sumala šalis.
"Pažiūrėkite, į ką pavirto Baltijos šalys, Bulgarija, Rumunija. ES jos buvo vertinamos kaip didelės imperijos prekybos ir darbo rinka. Jos buvo "išsiurbtos", sunaikinta vietinė pramonė, prisidengiant jos neatitikimu Europos standartams. Tai imperinė Europos Sąjungos politika, kuri žlunga", — sako Herdtas.
Euroskeptikai nori grįžti į normalią bendruomenę, į nepriklausomų valstybių bendruomenę, remiantis visišku jų suverenitetu ir abipusiškai naudingomis bendradarbiavimo sąlygomis. Laikantis šio principo, ES šalių ekonomika nesugrius.
Pasak jo, šios organizacijos ideologai veda TSRS keliu — jie bando sukurti vieningą Europos tautą, kaip ir anksčiau, kai kūrė vieningą tarybinę tautą.
"Bet komunistams tas nepavyko, ir kapitalistams nepavyks. Tai visiška nesąmonė", — sako politikas.
Jo manymu, kuo greitesnis perėjimas prie pirminių ES vertybių, tuo greičiau ekonomika atsigaus. Ji negali atsigauti, kai euras dominuoja šalyse.
"Prisiminkite kalbas apie skirtingų greičių Europą. Nacionalinės valiutos tiesiogiai reguliavo kiekvienos atskiros šalies vystymosi greitį. Įvedus eurą kaip reguliatorių, ES šalių ekonomika to neatlaikė", — savo poziciją aiškina Herdtas.
Kai kurios ES narės ragina nepamiršti apie Europos Sąjungos integracijos projektų, apie Ukrainos, Moldovos, Gruzijos paramą. Lenkija vis dar mano, kad Rytų partnerystės programa turėtų numatyti jos dalyvių narystės perspektyvas. Portalo "RuBaltic.ru" autoriaus Aleksejaus Iljaševičiaus paklaustas, kokius ryšius Europos Sąjunga gali palaikyti su savo kaimynais, Valdemaras Herdtas pabrėžė, jog Europos Sąjunga nėra valstybė, todėl ji negali ir neturėtų kurti santykių su valstybėmis. Tai, pasak jo, dar vienas iškrypimas.
"Briuselis viršijo savo įgaliojimus, pažadėdamas kam nors padaryti tai, ko jis negali padaryti. Kaimynai turi derėtis su kaimynais dvišalių derybų lygiu. Jei Ukrainai bus suteikta galimybė normaliai kalbėtis su Rusija, nepasikliaujant melagingais JAV ir Europos Sąjungos pažadais, konfliktas Donbase baigsis. Rusija ir Ukraina gali dirbti vaisingai. Bet kai trečioji šalis įsiterpia į jų santykius, prasideda konfliktas. Leiskite Ukrainai susitarti su Rusija. Tegul Baltijos valstybės derasi su Rusija, su Vokietija, su visais, su kuriais įmanoma derėtis tiesiogiai", — apibendrina vokiečių politikas.
Pokalbio pabaigoje Valdemaras Herdtas patikino, kad nori iškelti nacionalinio suvereniteto idėją. Remiantis ja turėtų augti nauji ekonominiai ryšiai tarp Europos šalių, kurie bus paremti sveiku protu, o ne kokiais nors ideologiniais principais.