VILNIUS, gegužės 2 — Sputnik. Vokietijos ir Didžiosios Britanijos biologai iššifravo herpeso viruso genomą, ir jis pasirodė esąs daug sudėtingesnis, nei manyta anksčiau. Rezultatai skelbiami žurnale "Nature Communications".
Herpeso viruso 1 tipas (HSV-1) yra bene labiausiai paplitęs virusas tarp žmonių. Įvairių šaltinių duomenimis, nuo 60 iki 95 procentų visų suaugusių pasaulio gyventojų yra užsikrėtę HSV-1 virusu.
Herpeso virusas išlieka visą likusį gyvenimą. Jis ilgą laiką gali nepasireikšti, tačiau taps aktyvus tik esant ypatingoms aplinkybėms, tokioms kaip susilpnėjusi imuninė sistema, hipotermija, stresas ir t. t.
Daugeliui žmonių HSV-1 pasireiškia bėrimais, nemaloniu niežėjimu lūpose ar po nosimi.
Tačiau kai kuriais atvejais infekcijos, susijusios su šiuo virusu, gali sukelti rimtų pasekmių. Pavyzdžiui, HSV-1 gali sukelti herpetinį encefalitą, kuris dažnai sukelia negrįžtamus smegenų pažeidimus arba gyvybei pavojingą pneumoniją.
Iki šiol mokslininkai teigė, kad HSV-1 viruso genomas nėra toks sudėtingas, ir jame yra apie 80 (ORF) — DNR nukleotidų sekų, galinčių užkoduoti baltymą.
Vokiečių ir britų genetikų atlikto naujo tyrimo rezultatai parodė, kad jų yra kur kas daugiau, net 284. Šis ORF skaičiaus padidėjimas atsiranda dėl to, kad mokslininkai sugebėjo nustatyti šimtus naujų viruso nuorašų — RNR molekulių, atsirandančių dėl transkripcijos.
"Naujausi rezultatai dabar leidžia mums ištirti atskirus viruso genus kur kas išsamiau nei anksčiau", — sakė Viurcburgo universiteto Virusologijos katedros profesorius Larsas Dölkenas.
JMU tyrėjai kartu su kolegomis iš Maks Delbrücko molekulinės medicinos centro Berlyne, Kembridžo universiteto Anglijoje ir Miuncheno Liudvigo-Maksimiliano universitetais taikė platų naujausių sistemų biologijos metodų spektrą, įskaitant kiekybinę proteomiką ir atvirkštinę genetiką visoms ląstelėms.
Kad visi duomenys būtų lengvai suvokiami, autoriai sukūrė specialią vizualizacijos programą, galinčią parodyti rezultatus bet kuriame lygmenyje — nuo pilno genomo iki vieno nukleotido skyros.
Gauti duomenys yra svarbūs ne tik norint geriau suprasti patį virusą. Pasak tyrėjų, jie turės konkretų praktinį pritaikymą, pavyzdžiui, onkolitinių virusų, kurių pagrindą sudaro HSV-1, kūrimui.
Tai virusai, naudojami imunologiškai gydant kai kurias onkologines ligas, tokias kaip piktybinė melanoma. Ši onkologijos sritis vadinama viroterapija.