Jei prieš dvi savaites tokį egzotišką požiūrį diskutavo respublikonų senatoriai ir vakarinių pokalbių laidų vedėjai Amerikos politiniuose kanaluose, dabar jis atėjo į Baltuosius rūmus, rašo Ivanas Danilovas RIA Novosti medžiagoje.
Kaip rašo "The Washington Post", cituodamas Trampo administracijos šaltinius, klausimas apie tai, kad būtų "atleistos sau" visos skolos, kurių Vašingtonas prisirinko iš Pekino, svarstomas kaip strategijos, kuria siekiama priversti Kiniją sumokėti finansinę kompensaciją už koronaviruso padarytą žalą, dalis. Tokiu atveju "neleistinas skolos negrąžinimas" gali būti pateiktas amerikiečių auditorijai kaip tam tikras šios kompensacijos avansas: Pekinas manė, kad davė Vašingtonui pinigus skolon, tačiau iš tikrųjų paaiškėjo, kad ji tik iš anksto atlygino žalą už pandemiją. Tikriausiai, remiantis šiuolaikiniu užjūrio ponų moralės kodeksu, šis požiūris atitinka aukštus moralės ir teisingumo idealus, kurių griežtai laikomasi ir kuriais didžiuojasi Amerikos politikai ir jų gerbėjai.
Tačiau, remiantis oficialiais Amerikos vadovybės pareiškimais, pagrindinio Kinijos priešo ir racionaliausio mąstytojo vaidmenį Trampo administracijoje, pasirodo, atlieka pats prezidentas. Tai tarsi už tai, kad Kinija būtų "nubausta" finansiškai (už klaidas, kurias padarė JAV, ruošdamasi epidemijai), tačiau — dėl tam tikros verslo patirties — prieš pernelyg rizikingus sprendimus, kurie gali kelti pavojų Amerikos valiutos statusui.
"The Washington Post" aprašo visą aptartų priemonių spektrą: "Remiantis šaltiniais (susipažinusiais su keršto priemonių plėtra KLR — Sputnik), Pastarosiomis dienomis prezidentas Trampas parodė savo rūstybę padėjėjams dėl Kinijos veiksmų, apkaltindamas šalį informacijos apie virusą slėpimu, ir aptarė rimtų priemonių, kurios, tikėtina, paskatins Pekiną imtis atsakomųjų priemonių, priėmimą.
Privačiai Trampas ir jo bendraminčiai aptarė klausimą, kaip atimti iš Kinijos "suverenų imunitetą", kad vyriausybė ar (JAV epidemijos aukos) galėtų pateikti ieškinį Kinijai dėl žalos. George'as Sorial'as, kuris anksčiau ėjo vyriausiojo vadovo pareigas "Trump Organization" ir dalyvauja kolektyvinio ieškinio byloje prieš Kiniją, "The Washington Post" sakė, kad jis ir vyresnieji Baltųjų rūmų pareigūnai aptarė Kinijos suverenaus imuniteto apribojimus. Teisės ekspertai sako, kad bandyti apriboti Kinijos "suverenų imunitetą" bus nepaprastai sunku ir tam gali prireikti Kongreso įstatymų.
Kai kurie administracijos pareigūnai taip pat diskutavo, ar JAV atšaukė dalį savo skolinių įsipareigojimų Kinijai, sakė du šaltiniai, kurie žinojo apie vidines diskusijas. Nežinia, ar prezidentas palaikė šią idėją.
Pats prezidentas vėliau situaciją pakomentavo gana miglotai, pažymėdamas, kad "jei pradedi žaisti šiuos žaidimus, tada viskas yra sudėtinga". Ir jis išreiškė susirūpinimą dėl "dolerio šventumo", turbūt užsimindamas, kad JAV pasirinktinis įsipareigojimų nevykdymas gali pakenkti jo, kaip pagrindinės pasaulio valiutos, naudojimui. Kita vertus, Trampas iškart paguodė susirinkusius žurnalistus tuo, kad jis tikrai suras būdą nubausti Kiniją, paminėdamas dar vieną idėją — įvesti nepaprastai aukštus tarifus Kinijos prekėms, kad iš Kinijos gautų tą patį trilijoną. Tikriausiai tokiu lygiu Amerikos vadovas įvertina žalą, kuri buvo padaryta Amerikos ekonomikai ir jos pačios vertinimui dėl oficialaus Pekino veiksmų ar neveikimo epidemijos metu.
Visa tai buvo galima priskirti rinkiminei retorikai. Bet jei tik prieš 15 metų kažkas būtų pasakęs tarptautinės teisės ir finansų ekspertui, kad JAV taikys sankcijas Rusijos bendrovėms ir bankams už tariamai "aneksuotą užsienio teritoriją" ir tariamą "kišimąsi į JAV rinkimus" ir šias sankcijas įves tas pats prezidentas, kurio naudai Rusija tariamai vykdė šią intervenciją, ekspertas ilgai juoktųsi, manydamas, kad tai savotiška Amerikos politikos satyra.
Tačiau visa tai išsipildė ir pagal istorinius standartus labai greitai. Ir net per rimtas pasaulines krizes (o epidemija iš tikrųjų yra pasaulinė krizė), istorija gali pradėti judėti tokiu tempu, kokį garsus praėjusio amžiaus politikas teigė, kad yra dešimtmečiai, kurių metu nieko neįvyksta, ir yra savaičių, per kurias įvyksta dešimtmečiams prilygstantys įvykiai.
Reikėtų nepamiršti, kad sprendimas apiplėšti Kinijos Liaudies Respubliką maždaug 1,3 trilijono JAV dolerių atšaukiant JAV obligacijas yra ne tik ekonominis, bet ir politinis. Stebėdami priekabas su lavonais Niujorko aikštėse ir pildydami (galbūt pirmą kartą gyvenime) bedarbio pašalpas, turėdami neaiškias perspektyvas sumokėti komunalinius mokesčius ir hipoteką, dešimtys milijonų Amerikos rinkėjų, kurie rudenį galės ateiti į prezidento rinkimus, patiria stiprias neigiamas emocijas.
Jei prezidentas pasakys, kad atšaukė skolą šaliai, kuri, pasak paties Trampo ir daugelio amerikiečių žurnalistų, yra kalta dėl epidemijos, o sutaupytos lėšos, pavyzdžiui, bus skiriamos atleistiems naftos skalūnų naftos darbuotojams, tai bus galingas politinis gestas su geromis rinkėjų premijomis.
Rizikos, įskaitant politinę, valdymo požiūriu, dabar gali prasidėti lėtas (kad Baltieji rūmai neatkreiptų didelio dėmesio) Kinijos užsienio valiutos atsargų išėmimas iš Amerikos priemonių arba bent jau jų dalies rezervuose mažinimas, nes Trampas (tam yra nesuskaičiuojama daugybė įrodymų per pastaruosius kelerius metus) gali bet kada pakeisti savo oficialią poziciją.
Anot "The Washington Post", "Kinijos bausmė yra neabejotinai tai, į ką prezidentas krypsta, sakė vienas iš vyresniųjų patarėjų (Trampo)".
Maždaug trečdalio KLR aukso ir užsienio valiutos atsargų sunaikinimas yra gana rimta bausmė bet kuria priemone, juolab kad pirmoji reakcija į straipsnį apie galimą "Kinijos skolos" nevykdymą buvo juanio susilpnėjimas tarpbankinėje prekyboje. Ir jei toks priverstinis skolos nurašymas iš tikrųjų įvyks, tada Kinijos valiutos spaudimas bus nepalyginamai rimtesnis.
Galų gale Trampas gali pamanyti, kad paaukoti dolerio statusą vardan dar vienos kadencijos yra puiki idėja. Ir idėja, kad federalinis rezervų bankas perka Amerikos obligacijas iš rinkos, JAV visiškai nereikalauja išorinių skolintojų: spaustuvė ir biudžetas sutaupys, padengs valstybės skolą.
Šiame kontekste dar kartą galime prisiminti posakį, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera: antirusiškos sankcijos privertė Rusiją iš anksto pasirūpinti savo finansiniu stabilumu, padidinti aukso dalį užsienio valiutos rezervuose ir sumažinti pažeidžiamumą dėl užsienio valiutos finansavimo. Atsižvelgiant į riziką ir katastrofas, kurios gali kilti dėl pasaulinės finansų sistemos, jei Vašingtonas iš tikrųjų pradės ne tik komercinį, bet ir finansinį karą prieš Pekiną, visos šios Rusijos atsargumo priemonės bus pačiu laiku.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.