Na, jeigu ne Jūs asmeniškai priklausot "rizikos grupei", priklauso kas nors iš Jūsų artimųjų. O visi kiti — tolimieji. Abstraktūs. Jie jau statistika.
Kas rytą pateikiama statistika, kiek užsikrėtė koronavirusu, kiek pasveiko. Pranešama ir mirčių statistika. Pranešėjai nedramatizuoja. Juk mirė koks "neįgalus senukas" iš "rizikos grupės". "Sodrai" bus geriau.
Visuomenė nenori matyti ir girdėti mirties, bando nuo jos atsiriboti. O "rizikos grupės" asmenis paslėpti ligoninėse sukurtuose atskiruose korpusuose, atskirose slaugos ligoninėse arba kokiame nors UAB "Klaipėdos hospisas".
"Rizikos grupė" — atskirties grupė. Šios grupės narys tampa nebematomas ir anoniminis. Mažavertis "Gerovės valstybei".
O kaip kitos "Gerovės valstybės" grupės? Jos juk irgi ir rizikingos, ir rizikuoja. Savo sveikata, savo gerove, savo ateitimi.
Karantinas apnuogino skurdą ir atskleidė didžiulę atskirtį
Lietuva jau septintą savaitę gyvena karantine. Pagrindinis jausmas, kuris dominuoja pandemijos apimtoje šalyje, yra baimė ir netikrumas dėl savo ateities. Šalia raginimų neiti iš namų, susirgimų ir mirčių statistikos daug kalbama apie niūrias ekonomines prognozes ir gyvenimą po koronaviruso. Būtent karantinas apnuogino skurdą ir atskleidė didžiulę atskirtį ir susvetimėjimą.
Pasak Lietuvos banko, pagal bazinį scenarijų, šalies ekonomika 2020 m. galėtų susitraukti 11,4 proc., o nedarbas pakilti iki 12,5 proc. Esant pačiam blogiausiam scenarijui ir karantinui užsitęsus iki 4 mėnesių, šalies BVP smuktų net 20,8 proc., o nedarbas išaugtų iki 16 proc.
Ekspertai aiškina, kad vidutinis scenarijus būtų panaši krizė į ištikusią 2009 metais, kai BVP smuko apie 15 proc. Jei išsipildytų užsitęsusios krizės scenarijus, BVP susitrauktų apie 20 proc. Tai būtų beprecedentis kritimas ir labai lėtas atsigavimas. Tačiau ekspertai tikisi, kad prognozė neišsipildys, nes ji reikštų, kad krizė bus daug gilesnė ir jos trukmė ilgesnė nei praėjusios krizės. Tikėkim ir mes. O kas belieka.
"Gelbėkit vaikus" generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė pasakojo visko gyvenime mačiusi — ir bidonuose vežamą vandenį, ir nuo stogo vaikams ant galvų krentančias žiurkes, tačiau, jos aiškinimu, Lietuvoje įvedus karantiną ir mokykloms pradėjus dirbti nuotoliniu būdu, atsiskleidė nauji skurdo skaičiai.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė sako, kad karantinas apnuogino socialinės apsaugos spragas: paslaugų trūkumą ir menkas žmonių pajamas. "Yra labai skaudžių situacijų. Tėvai netenka darbų, išauga poreikis maistui ir šeimoms darosi sunku sudurti galą su galu", — teigia Adomavičienė.
Uždarius mokyklas vaikai negauna šilto maisto, kuris anksčiau buvo užtikrinamas mokyklose. Anot Adomavičienės, šiuo metu vietoje nemokamo maitinimo teikiami sausi daviniai.
"Dabar viskas tenka šeimoms. Jeigu sumažėja pajamos, vaikams užtikrinti maitinimą tampa sudėtingiau. Sausi daviniai tikrai neatstoja to, ką vaikai gaudavo mokyklose", — pastebi Adomavičienė.
Skurdas tarp šeimų su vaikais Lietuvoje visuomet viršijo vidurkį ir buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Pagal santykinio skurdo rodiklius, vidutiniškai ketvirtadalis vaikų gyvena skurde. Nepriteklius ir toliau auga.
Adomavičienės teigimu, per pandemiją kenčia ne tik vaikai, bet ir kitos socialinės grupės, pavyzdžiui, negalią turintys žmonės ir jų šeimos. "Šeimos yra įkalintos su sunkią negalią turinčiais asmenimis, nes dienos centrai neveikia, todėl tampa sudėtinga, negaunant pagalbos iš išorės".
Taip pat Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė atkreipia dėmesį, kad karantino akivaizdoje išaugo smurto artimoje aplinkoje skaičiai, kai moterys su vaikais yra uždarytos su smurtautojais.
Vilniaus universiteto socialinės politikos mokslininkė dr. Jekaterina Navickė perspėja, kad reikia pasverti tiek sveikatos, tiek ekonominius ir socialinius padarinius, kuriuos galime pajausti daug stipriau nei sveikatos krizę. "Atoveiksmis gali būti stiprus", — sako Navickė.
Anot Seimo narės Dovilės Šakalienės, per šią krizę buvo "prapjautas ilgai ignoruotas pūlinys". "Mes turime labai daug pažeidžiamų visuomenės grupių, kurių padėtis ir iki pandemijos buvo prasta, bet dabar pamatėme, kokia yra valstybės aparato lėtumo ir biurokratiškumo kaina", — sako Šakalienė.
"Tai yra ir nacionalinio saugumo klausimas. [...] Socialinė atskirtis yra didelė grėsmė, nes tai mažina visuomenės atsparumą, pasitikėjimą valstybės institucijomis", — atkreipia dėmesį Šakalienė.
Kamuojamą nepritekliaus ir įbaugintą visuomenę lengviau valdyti, ja manipuliuoti. Pavyzdžiui, pažadėti po 200 eurų priedo prie pensijos, kurį galbūt "Sodra" rugpjūtį išmokėtų. O tada ir rinkimai į Seimą jau čia pat. Nors akivaizdu, kad "Gerovės valstybėje" "rizikos grupės" asmenims, o ir likusioms "rizikos grupėms" vietos taip ir neatsirado.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija