Rusijos ambasadorius Lietuvoje VSD veiksmus prieš aktyvistus laiko puldinėjimu

Aleksandras Udalcovas pabrėžė, kad provokuojama Lietuvos vadovybės veikla neliks be pasekmių ir atsako iš Rusijos pusės
Sputnik

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Lietuvoje "Nemirtingojo pulko" eisenos organizatoriai politiškai persekiojami, teigia Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas. Diplomato interviu buvo paskelbtas eiliniame leidinio "Obzor" numeryje.

Baltijos šalys 75-ųjų Pergalės metinių išvakarėse apkaltino TSRS jų "pavergimu"

"Pastaruoju metu visur esantis Valstybės saugumo departamentas pradėjo atvirai persekioti aktyvistus tarp rusų ir kitaip mąstančių. Teisė į savo nuomonę, poziciją, minties ir sąžinės laisvę Lietuvoje tapo reta privilegija", — teigė diplomatinės atstovybės vadovas.

Ambasadorius pabrėžė, kad provokuojama Lietuvos valdžios veikla neliks be pasekmių.

Diplomatas taip pat įvertino neseniai paskelbtus ES pareiškimus apie TSRS "kaltę" dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios.

Udalcovas teigė, kad atsakomybė tenka valstybėms agresorėms, Trišalio aljanso nariams ir pirmiausia hitlerinei Vokietijai.

"1930-aisiais TSRS buvo vienintelė Europos valstybė, kuri priešinosi fašizmui ir militarizmui Europoje ir Tolimuosiuose Rytuose. Tai aiškiai liudija sovietų karinė parama respublikinei Ispanijai, Kinijai, Mongolijai, TSRS pasirengimas ginti Čekoslovakiją. Sovietų Sąjunga nebuvo suinteresuota karu, ji iš visų jėgų stengėsi užkirsti tam kelią, tačiau kai paaiškėjo, kad karas neišvengiamas, ji ėmėsi priemonių karo grėsmei atitraukti nuo savo sienų. Nepuolimo paktas su Vokietija atspindėjo būtent šį tikslą", — sakė jis.

Ambasadorius pažymėjo, kad dabar vyksta nacių bendrininkų įvaizdžio "balinimas", o kai kuriose šalyse, ypač Ukrainoje ir Baltijos šalyse, jie vaizduojami kaip "kovotojai už nacionalinę nepriklausomybę". Šie veiksmai prieštarauja Niurnbergo sprendimams ir kenkia tarptautinės teisės pagrindams, sakė diplomatas.

Istorikas: Baltijos šalys "užplaukia už plūdurų" interpretuodamos istoriją

Udalcovas teigė, kad Lietuvoje gegužės 8 ir 9 dienomis dėl karantino apribojimų nebus minimos iškilmingos 75-osios pergalės Didžiajame Tėvynės kare metinės. Tačiau ambasada keletą mėnesių rengė šventinius ir atminimo renginius, susijusius su šiuo įvykiu.

"Visų pirma, tai jubiliejinių medalių įteikimo ceremonija įvairiuose Lietuvos miestuose. Šis procesas tęsis kitais mėnesiais. Per pastarąjį pusantro mėnesio ambasados ​​ir Generalinio konsulato diplomatai aplankė daugiau nei 100 sovietų karių laidojimo vietų, kur padėjo gėlių, aptvarkė kapus ir užfiksavo objektų būklę. Pagal nusistovėjusią praktiką gegužės 9 dieną aplankysime beveik 40 miestų ir miestelių, kur pagerbsime kareivius-išvaduotojus. Mūsų laukia ir draugiški susitikimai su karo dalyviais, "apskritasis stalas", konferencijos ir parodos, skirtos karo rezultatams aptarti", — sakė jis.

Baltijos šalių požiūris į Pergalės dieną

Baltijos šalių politikai yra pasipiktinę įvykiais, kuriuos Maskva surengė Pergalės proga. Jos taip pat reguliariai deklaruoja "sovietinę okupaciją" ir reikalauja atlyginti "žalą".

Politologas: artėjant Gegužės 9-ajai Baltijos šalyse vyksta "sezoninis paūmėjimas"

Anksčiau Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovai apkaltino TSRS "pavergus" Baltijos šalis ir pareiškė, kad karo pabaiga neatnešė laisvės daugeliui Vidurio ir Rytų Europos valstybių, "nes vieną totalitarinį režimą pakeitė kitas".

Rusija pabrėžė, kad Baltijos šalys neturi teisinio pagrindo nieko reikalauti, ir pavadino jų pretenzijas absurdiškomis.

Maskva ne kartą yra pareiškusi, kad Baltijos valstybių prijungimas prie TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienam to meto tarptautinės teisės punktui. Tarp šalių nebuvo karinio konflikto, o vietos valdžia netrukdė sovietų kariuomenei patekti į respublikų teritoriją ir išreiškė akivaizdų sutikimą. Be to, sovietmečiu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikė nacionalinė valdžia.

Interviu Sputnik Lietuva Istorinės atminties fondo tyrimų programų vadovas Vladimiras Simindejus pažymėjo, kad Baltijos šalys nesugebėjo atsiriboti nuo kolaborantų, kovojusių Adolfo Hitlerio pusėje, ir dabar bando "prastumti dviejų totalitarizmo tezes". Tačiau kartu jis suabejojo, ar Baltijos šalių valdžios pareiškimai sukels kritiką Europoje, nes euroatlantinėje bendruomenėje nepriimtina kritikuoti ES ir NATO partnerius.